Stasė Kazlauskienė

Dainava
Ramybė. Vienuma.
Sauleidis ant kalno,
Tviskėjimas vandens Spygly,
Miškų ošimas…

Tai Tavo, Viešpatie, pasaulis;
Tai Tavo Meilė, spindintis saulėlydžiu;
Tai Tavo Meilė, kurią jaušiu vienumoj
Ir Spyglio ežero vandens tviskėjime…

Ramybė jums,
Žodžius Tavuosius ošia vėjas…
Ramybė jums…
Ir man ramu,
Ir man ramu…

Eilėraštis iš Dalios Staniškienes knygos EINU NAMO

 Šį gražų gamtos kampelį, kasmet daugiau pasipuošiantį įvairiais paminklais, statulomis, kryžiais ir medeliais, kiekvienas matome per savo akis ir savaip juo džiaugiamės. Mus visus džiugina ne tik gamtos grožis, bet ir draugai, pažįstami, naujai atvykstančios šeimos ir visi tampame lyg didelė, viena Dainavos šeima. Čia telpame visi: seneliai, suauęe, jaunimas, vaikai ir vos keletos savaičių kūdikiai randa jaukią vietelę. Šiais metais tilpo net 240 stovyklautojų -- beveik pusė buvo vaikai. Girdėta, kad buvo ir daugiau norinčių dalyvauti šioje ateitininkų šeimų savaitėje, bet pritruko vietos. Čia miela pabūti, atostogauti, nes čia lyg pasakų pasaulis…

Visi patenkinti, šypsosi, dalinasi mintimis, išklausome paskaitas, viena už kitą idomesnes, valgome penkius kartus per diena skanų maistą paruošta Aldonos Šoliūnienės ir jos padėjėjų. Čia Vytauto Šoliūno nuostabi tvarka ir Nijolės Balčiūnienės subtilus vadovavimas didelei stovyklai. Nijolės iškabintas kiekvienos dienos tvarkaraštis ir sveikinimas:

“Sveiki atvykę į šią nuostabią stovyklą, kurioje galima džiaugtis vienas kito draugyste, galime pamiršti kompiūterius, e. paštą, telefonus ir kazieininio gyvenimo rūpesčius. Linkiu visiems nuotaikingai ir smagiai praleisti šią savaitę.”

Tikrai gera čia būti! Ačiū Nijolei Balčiūnienei ir visiems, kurie pasiaukoję dirbate, gal net per visus metus, kad ši stovykla būtų smagi visiems stovyklautojams. Stovyklai užsibaigus nenoromis skirstomes namo ir vėl laukiame kitos vasaros ir Dainavos stovyklos…

Suvažiavome sekmadienio popietėje. Stovykla prasidėjo su šv. Mišiomis. Jas atnašavo naujai įšventintas kun. Kęstutis Kevalas, atvykęs iš Kauno. Pritaikydamas žodį prie dienos evangelijos pamokymo, jis mus pasveikino sakydamas, kad mes turime patys sau padėkoti suteikdami sau laiko poilsiui. Kun. Kęstutis tapo mielu mūsų visų draugu. Po šv. Mišių skani vakarienė ir susipažinimo vakaras, kuri pravedė Rasa Lapkienė su savo vyro pagalba: pristate naujas šeimas ir pravedė įvairius žaidimus įjungiant visus mažus, didelius, jaunus, senus-kas tik sutiko žaisti ir šokti. Susipažinimo vakaras virto smagiu tautosakos linksmavakariu.

Pirmadienį, kaip ir kiekvieną rytą, pradedame su šv. Mišiomis. Seka vėliavų pakėlimas, pranešimai, gardūs pusryčiai. Po pusryčių, vadovai ir Rasa Poskočimienė su akordeonu vedasi jaunimą prie Spyglio ežero išmokti dainelių, šokių, žaidimų. Rasa vaikams gerai pažįstama ir su malonumu visi vaikai dainuoja iš širdies. Likusieji renkamės į salę paklausyti dr. kun. Kestučio Trimako paskaitos “Lietuvos jaunimas: religija ir brendimas”. Kun. Kestutis aiškino, kad jaunimas pažįsta gerą Dievą, artimą nebaudžiantį. Moterys dažniausia pažįsta Dievą širdimi, kaip artimą draugą, gerą, atjaučiantį. Jaunimas remiasi patirtimi, pav. fizinis blogis duoda apvaizdą, kad Dievas juos apsaugoja nuo nelaimės. Jaunimas bręsta religiniais išgyvenimais pažindamas Dievą labai artimą, savą. Po paskaitos seka įvairūs klausimai ir pasidalinimas mintimis.

Sugrįšta jaunimas iš anos ežero puses ir laikas pietauti. Stalas apdėtas ivairiausiais patiekalais, kiekvienas gali rasti savo mėgiamą maistą. Čia ir sriuba ir didžiulis dubenis daržovių su įvairiais užsipylimais, mėsa su bulvėmis, kugeliu ar ryžiais. Pasitaiko ir norinčių valgyti varškės ar riešutinio sviesto su uogiene. Pasirinkimui nėra galo, valgyk ką nori ir kiek nori…

Po pietų einame prie ežero maudytis, arba poilsiaujame, ar net važiuojame į miestelį pažiūrėti kas ten naujo. Dauguma susirenkame prie skaidraus Spyglio ežero. Vaikams tai nepakeičiama karalystė: jie mielai stato smėlio pilis, plūduruoja ir plaukia ežere, draugauja su tėveliais, seneliais ir atsipūtimui nuo “sunkaus darbo” eina į valgyklėlę ieškoti ledų, nors greitai girdime kvietimą pavakariams. Čia paprastai randame vaisių atsigaivinimui po maudymosi.

Vaikai 4:30 val. p.p. užimami ivairiais darbeliais bei žaidimais pagal tėvų pasiruošimą. Tėvai apsiima dainuoti, sportuoti, repetuoti vaidinimui, ar dar ilgiau poilsiauti prie ežero.

Vakarienė 6:00 v.v. Stalas vėl apkrautas gardumynais, šiltais patiekalais-sunku nepersivalgyti. Tie skanūs kompotai, kisieliai, pudingai tikrai suvilioja ne vieną sotų stovyklautoją.

Po vakarienės, kitoje ežero pusėje, laužas. Šeimos arba visa giminė, išvaidina prie laužo paukščių tema. Laužą sumaniai praveda Tadas Kulbis, o paukščių matėme įvairių, paukščių balsų girdėjome dar įvairesnių, net miške atsiliepė paukščiai keistais balsais.

Antradienis išaušo gražiu rytu, viliojančiu ne vieną pasivaikščiojimui po gamtą dar prieš p. Šoliūno dūdą. Po šv. Mišių, vėliavos pakėlimo, pranešimų, vėl skanūs pusryčiai. Dienos seka panašia eiga kaip ir pirmadienis: Rasa su jaunimu eina į kitą ežero pusę užsiėmimams ir dainavimui. Likusieji renkamės į salę kun. Kestučio Kevalo paskaitai “Gyvenimas su…”

Daug stovyklautojų susirinko paklausyti kun. Kęstučio paskaitos. Jis kalbėjo iš širdies ir mus visus suzavejo. Stovyklautojai, kurie negalėjo dalyvauti paskaitoje, išgirdę iš kitų apie idomią paskaitą, prašė vadovybės, kad kun. Kęstutis pakartotu savo paskaitą. Paskaitoje girdėjome apie gyvenimą su Dievu, gyvenimą su savimi, gyvenimą su kitais žmonėmis. Mylėti Viešpatį su širdimi, tai yra su meile, pamaldumu, jausmais, patyrimais. Mylėti Viešpatį protu per mąstymą, logiką, sąvokas. Mylėti Viešpatį širdimi ir protu tai reiškia mylėti Viespatį visa siela. Mylėti yra dangaus būsena, mylėti su rezervu yra skaistykla, o nekęsti yra peklos būsena, aiškino kun. Kęstutis. Šis pasaulis kreipia demesį į kūno patogumus, o dvasinis malonumas yra ramybė teikiama Dievo malonėje. Dievo patyrimas yra atsivertimas, atradimas ramybės su savimi. Reikia būti kantriems, iš karto netampame šventi. Gyventi su kitais reikalinga laikytis aukso taisyklės: daryk kitam, ką nori, kad tau darytų. Jei žmogus yra nepatenkintas savo gyvenimu, jis kenčia, yra nelaimingas, piktas. Reikalinga šitokį žmogų išgirstišsirdimi, pajusti, ka jis/ji jačcia. Jei nėra įsijautimo, vienas kito nesupranta, nėra bendravimo, nėra meilės. Abu šneka, niekas neklauso, tai girtumo stadija… vaizdžiai aiškino kun. Kęstutis. Čia tik pabiros mintys pasakytos kun. Kęstučio. Tikiuosi, kad jo paskaita bus atspausdinta spaudoje, tada visi turėsime progos paskaityti ir pagalvoti.

Vakaras nuostabiai gražus, tad karnivalas suorganizuotas Rūtos Mikulionienės ir jos pagelbininkų įvyko kitoje ežero pusėje. Kviečia visus pasipuošti gamtos įvaizdžiu. Mūsų viršininkė Nijolė ateina pasipuošusi vienuoliškais rūbais su didžiule šaka virš galvos vaizduodama gamtos motinėlę. Daug stovyklautojų puošėsi gėlėmis, šakelėmis -- atrodė visai sutampantys su gamtos grožiu. Čia turėjome progos išbandyti laimę įvairiuose žaidimuose, tapti ypatingai gražiais, nes daug “specialistų” gražino jaunus ir senus. Sugrįžę iš karnivalo pasigardžiavome pyragėliu ir pienu. Mažiems ir seniems diena baigėsi. Jaunimas ir tėveliai dar susigūžia prie lažo ar ramiame kamputyje pasišnekučiuoti, padraugauti, pasidalinti mintimis nutraukdami valandėles nuo miego. Gal todėl, ta Dainava tokia miela!!!

Trečiadienis: vėl saulė, vėl kviečia pradėti dieną mankšta, malda, vėliavų pakėlimu, pusryčiais. Dr. Petro Kisieliaus junjoro paskaita “Ar verta būti lietuviu Amerikoje? Tautiškumas ateitininkų perspektyvoje.” Dr. Kisielius, pasinaudodamas mūsų pradininkų mintimis, neabejotinai įrodė, kad tauta ir tautinė ištikimybė yra žmoniška ir moralinė pareiga. Sekė pasisakymai, klausimai, pritarimai. Vakare, poezijos vakaras suruoštas Rūtos Mikulionienės. Prieš šį poezijos vakarą, lauke įvyko pasakų vakaras vaikams, kurį taip pat suorganizavo Rūta Mikulionienė, o išvaidino jos padėjėjai. Po to, vaikai liko lauke išpaišyti girdėtas pasakas, o suaugę surisrinko salėn pasiklausyti poezijos. Salė taip išpuošta ir pakeista, jog atrodė, kad esame labai gražioje, juostomis išpuoštoje ir žvakių šviesa apšviestoje kavinėje. Čia nematėme žmonių deklamuojančių eilėraščius, bet matėme skaidres pritaikytas eileraščių mintims su muzika pritaikyta mok. Kaspučio ir spcialiai atvezta iš Detroito šitam vakarui. Vakaras buvo nuostabus ir baigėme su ašaromis akyse iš sudarytos jautrios nuotaikos ir grožio pajutimo. Ačiū Rūtai, ačiū skaitytojams ir visiems taip gražiai dalyvavusiems poezijos vakare. Prisimintinas vakaras vaikams ir suaugusiems.

Ketvirtadienio gražus rytas atviliojo į Dainavą Laimą ir Joną Šalčius bei iš Lietuvos besilankantį Jono pusbrolį Petrą Šalčių su žmona Regina. Petras, Lietuvos Seimo narys atstovaujantis Rokiškį, pasveikino mus susirinkusius Dainavoje. Priminė, kad Lietuva turi daug gerų žmonių ir jų gera valia persiims visa Lietuva, tik tam reikalingas nuoširdus darbas, tarpusavyje susikalbėjimas, laikas, kantrybė.

Laima Šalčiuvienė, ką tik Kongreso patvirtinta Ateitininkų Federacijos vicepirmininkė, kalbėdama tema “Kas aš?” nurodė gaires, kaip nuoširdžiai save pažinti įžvelgiant objektyviai į save, taip kaip žvelgiant į kitus. Šia tema “Kas aš?” gali kalbėti skirtingtų kartų asmenys ir atras bendrą kalbą. Mūsų sąžinė leidžia suprasti, kas gera, kas bloga. Mes sąmoningai pasirenkame, kokie mes norime būti. Nežiūrint kokioje situacijoje mes bebūtume, svarbiausia kaip mes reaguojame į esamą padėtį. Net blogiausioje padėtyje mes galime rasti gėrį ir jį sąmoningai pasirinkti.

Po Laimos išsamios paskaitos sekė Dariaus Polikaičio įžvalga ta pačia tema “Kas aš?” Mes renkamės vertybes su principais ir tai suteikia mums laisvę. Savęs pažinimas nesibaigia, nes tai yra derinimas vertybių su principais. “Aš esu atsakingas už savo gyvenima”, aiškino Darius. “Tiesa yra iš Dievo. Reikia su Dievu bendrauti, kad atpažintumėm tiesą. Derinimas su Dievu kasdieninių veiksmų yra būtina.” Darius kvietė mus rasti laiko svarbiems ir neskubiems reikalams. Pasiaukojimo ir tarnavimo kelias ves mus prie Kristaus.

Ketvirtadienio vakare: vaikų talentų vakaras. Talentų daug-daug pianistų, smuikininkų, deklamuotojų. Vytas Vaitkus nustebino mus visus akrobatikos miklumu. Tarp visų vaikų pasirodo ir mūsų kapelionas kun. Kęstutis miklindamas akordeoną. Sunku apsakyti jo talentus, bet stovyklautojus prajuokino iki ašarų savo išdaigomis. Talentų vakare buvo ir karalius atvykęs iš tolimos šalies su savo dukra, kuri visada būdavo susiraukus. Jis norėjo, kad dukra būtų laiminga ir kai kun. Kęstutis pradėjo groti ir dainuoti, tai karaliaus dukra pasijuto tokioje laimės būsenoje, kad net viena šokti pradėjo…

Penktadienį kalbėjo adv. Povilas Žumbakis, kuris paskutiniu metu dėsto Vilniaus Universitete, Teisės fakultete. Povilas Žumbakis teigė, kad Lietuvoje ekonomija yra žema. Dirbantis žmogus turi uždirbti už du asmenis, pensininką ir bedarbį. Lietuva nelaukia iš Amerikos atvažiuojančių asmenų virš 60 m. amžiaus. Esame vadinami ateiviais. Lietuvoje yra blokuojama katalikiška įtaka ateinanti iš išeivijos. Ten studentams dar tebeaiškinama, kad Lietuva savanoriškai įstojo į Rusijos sąjungą. Lietuvoje yra organizuota opozicija, kad Sovietų Sajunga buvo Lietuvos draugai. Į Lietuvą bus atvežami istorikai iš Izraelio ir New York dėstyti istoriją universitetuose. Povilas siūlė ateitininkams imtis iniciatyvos pakeisti informaciją apie neteisingus kaltinimus ir iškreiptą tiesą. Jo kalba sukėlė rupestį ir daug klausimų.

Vakare šventėme Kristaus gimimo sukaktį-2000 metų. Šia proga salė gražiai išpuošta, žvakėmis apšviestas skaitytojų pultas. Pradėjo Nijolė Balčiūnienė su asmeniška malda pagal Tėve Mūsų, kreipiantis į Dievą, kaip artimą draugą, kuris mus išklauso ir mums padeda. Seka dr. Lino Vaitkaus pristatymas Jėzaus, kaip neturėjusio tinkamos vietos, neturėjusio aukšto išsilavinimno, pagal mūsų šių dienų supratimą, neturėjusio profesijos, nesukūrusio šeimos, bet kokia neapsakoma Jo itaka žmonijai. Tai visa labai vaizdziai pailiustravo skairdrėmis. Toliau Eglė Laniauskienė skaitė “Pasidalinimas”, kuris kviečia mus pasidalinti savo mintimis, gerais darbais, šventės džiaugsmo skriejačciais plonyčiais popierėliais ir vadovų nešamu aukštai iškeltu žvakutėmis apšviestu tortu. Vaišinomes visi Nijolės atveštais tortais, napoleonais. Vaikams išdalintos dovanėlės iš Lietuvos atveštos Laimos ir Jono Šalčių. Vieni gavo gintaro karolėlius, kiti gražiai išmargintus mažus medinius margučius, kiti paveikslėlius puoštus gintaru, dar kiti medinius švilpukus -- salėje triukšmingai ir džiaugsmingai šventėme Kristaus gimtadienį.

Šeštadienį girdėjome pranešimus iš ką tik sugrįžusių iš Ateitininkų Federacijos XIII kongreso kuris vyko Kaune liepos 21-23 dienomis. Kalbėjo Laima Šalčiuvienė, kongrese isrinkta AF vicepirmininke, dr. Petras Kisielius junjoras, Šiaurės Amerikos Ateitininkų Tarybos narys, dr. Algis Norvilas, Šiaurės Amerikos Ateitininkų sendraugių pirmininkas. Susidarėme vaizdą, kad kongrese buvo daug nuveikta taikios nuotaikos dvasioje. AF pirmininku išrinktas Vidas Abraitis, dvasios tėvu paskirtas iš Telšių vyks. Jonas Kauneckas.

Dr. Norvilas pranešė, kad jų kadencija baigiasi su šia stovykla ir bus renkama nauja sendraugių valdyba. Tarp daug atliktų darbų buvo inkorporuota Šiaurės Amerikos Ateitininkai. Stovyklaujai dėkojo Algiui ir jo valdybai už gerai atliktus darbus. Stovyklos dalyviai taip pat dėkojo Ateitininkų Šalpos Fondo AF XIII Kongreso metu skirtų premijų mecenatams Laimai ir Jonui Šalčiams.

Visų pranešimai buvo gražūs ir išsamus.

Šeštadienį, kai stovyklautojai poilsiavo ir maudėsi, vyko antrasis naujai išrinktos Šiaurės Amerikos Ateitininkų Tarybos posėdis, kuriam vadovavo šiuometine tarybos pirmininkė Nijolė Balčiūnienė. Šiame posėdyje dalyvavo sąjungų centro valdyųu pirmininkai arba jų atstovai ir kiti.

Kun. Kęstučiui Kevalui atnašaujant stovyklos užbaigimo šv. Mišias, buvo skirta laiko Gintautui Gaškai duoti ateitininko sendraugio įžodį.

Vakare didžiulis Tėvų Spektaklis, parašytas dr. Vainio Aleksos, režisuotas Dalios Lietuvininkienės ir Viktutės Siliūnienės. Tėveliai taip itikinančiai vaidino, kad net išgąsdino savo vaikus su dideliu viesulu ir baimingu žmogumi, kuris atkeliavo į Dainavą ieškoti vaikų. Stovyklautojai vaikai pradėjo garsiai patarti vaidintojams, kad nesusidėtų su negeru žmogumi.

Stovykla baigėsi. Sekmadienį laikas skirstytis į namus. Visiems už šią gražią stovykla didelė padėka. Visų stovyklautojų vardu tariu “Ačiū!”

atnaujinta: 2006-06-02