Garbė Kristui +
Mieli Bičiuliai,
vakar pasiekė žinia apie kunigo Arvydo Žygo mirtį. Rodos, dar taip neseniai jo džiaugsmingas, gero humoro jausmu nuspalvintas balsas pasiekdavo iš JAV telefonu. Bet ir iš tų pasipasakojimų galėjai suprasti, kad tas žmogus be paliovos “degina save” – sielovadoje, akademinėse studijose, tarnaudamas kasdieniams pagalbos ieškančiųjų poreikiams…
Galime neperdėdami sakyti, kad už ateitininkijos atsikūrimą Lietuvoje turime būti dėkingi Apvaizdai, tinkamu metu dovanojusiai mums tinkamą žmogų – Arvydą. Buvo tautos troškimas atstatyti, kas sugriauta, buvo šaunių iniciatyvų, bet reikėjo asmens, širdies ir proto, kuris tai sutelktų į vieningą srovę ir duotų jai kryptį. Išsaugančią esmines vertybes ir atliepiančią į modernius iššūkius. Ir tai buvo Arvydas Žygas. Esame dar per arti, kad įžvelgtume jo asmenybės įtaką, reikšmę krikščioniškojo jaunimo ugdymui. Tačiau neabejoju, kad istorija pasakys – mūsų laikui tai buvo Prano Dovydaičio maštabo asmenybė.
Viešpats teatlygina už Tavo kančią ir meilę savąja meile. Ilsėkis dabar Tėvo gailestingumo apkabintas, mielas Bičiuli.
Dėkingai – kun. Robertas Grigas
Kaunas
3 comments
Saulius Diržys says:
2011/05/10 at 2:43 (UTC -5 )
Turi žinoti
Turi žinoti siela turi žinoti kūną
Turi žinoti laisve ir pažinti ją
Turi žinoti žmogišką abejingumą
Ir meile užrakinta širdyje
Turi žinoti laika kaip ta smėlio dulkę
Išbyrančia suspaustame delne
Turi žinoti kančia kaip stikline lėlę
Kuria tik Dievas žaidžia danguje
sudie brangus Arvydai
Saulius says:
2011/05/10 at 3:27 (UTC -5 )
Sudie mielas Arvydai ilsekis ramybėje.
Monika says:
2011/05/26 at 11:53 (UTC -5 )
Aciu Sauliui uz eilutes… sunku suvokti kodel Viespats atsisauke Arvyda atgal pas Save taip anksti.