Romualdas Kriaučiūnas

Globalizacija, tautiškumas ir tapatybė

2004 m. rugsėjo mėn. 11 d. "Draugo" dienraštyje buvo išspausdintas prof. dr. Vytauto Bieliausko brandus, aktualus ir įdomus straipsnis vardu "Globalizacija, tautiškumas ir tapatybė". Jam esame dėkingi už leidimą jo mintimis pasidalinti su šios svetainės lankytojais. Jas pateikiame suglaustai.

Įžanga
"Dabar, paskutiniųjų dešimtmečių bėgyje, yra pasaulyje įvykę didelės permainos, iš kurių viena yra vadinamoji globalizacija, dėl kurios vyksta žmonijos susivienijimas politinėse, ekonominėse sistemose, siekiant pašalinti šalių sienas ir sudaryti sąlygas dalintis savo talentais, pasiekimais ir ekonomika."

Komunikacija
"Per paskutinius dešimtmečius pasaulyje vyksta elektronikos revoliucija, kuri yra pralaužusi valstybių sienas ir pradėjusi jungti pasaulį į žmonijos vienetą. Tai yra naujosios globalizacijos proceso padariniai."

Prekyba
"Komunijacijos globalizacija tiesiogiai veikia į mokslo ir žinių globalizaciją. Pasaulio ekonomika, rinkos ir prekyba yra tapusi labai paprastais susirišimais, kurie galimi visame pasaulyje sekundžių greičiu. Dabar pasaulis yra tapęs vientisa rinka, kurioje daiktai, patarnavimai, kapitalas bei darbo jėga yra dalijami ir keičiami visur."

Problemos
"Nepaisant teigiamų globalizacijos rezultatų, negalima nepastebėti taip pat nemažų problemų, kurios atėjo su šiuo procesu. Bene viena dažniausiai pasitaikančių apraiškų, surišta su globalizacija, yra tai, kad šis procesas tik remiasi technologija, ekonomika ir komunikacija. Jis nėra surištas nei su bet kokiomis aukštesnėmis vertybėmis, nei su morale. Dėl to nereikia stebėtis, matant kad visuose globalizacijos paliestuose kraštuose vyksta korupcija: suktybės, vagystės, išnaudojimas ir neretai žmogaus teisių laužymas. Globalizacija domisi technologija, bet neskiria dėmesio kultūrai ir jos vertybėms."

"Vertybės, kultūra, žmogaus teisių gerbimas priklauso ne nuo technologijos, bet nuo tautų ir individų, kuriose visa tai formuojasi. Globalizacijos procesas, paliktas vienas sau, galės suniveliuoti kultūras, sunaikinti tautas, ypač mažąsias, ir padaryti žmonijos tautą, kuri gal ir kalbės viena kalba, bet ji bus bespalvė, amorali ir antihumaniška."

Tautiškumas
"Iš tiesų yra labai sunku įsivaizduoti tautą be savos teritorijos ir be savos kalbos. Toks vienetas galėtų būti tautos dalis, gyvenanti kur nors svetur. Vis dėl to jai reiktų turėti kokį nors ryšį, istorinį ar dabartinį, su tautos kamienu, gyvenančiu savo krašte. Kiekvienu atveju, pagrindiniai tautos bruožai įjungia savo bendruomenę, savo bendrą kalbą, bendrus papročius, bendrą istoriją ir savo kultūrą. Pasaulio žmonija susideda iš įvairių tautų, kurios turi daug panašumų, bet kurių kiekviena yra tarsi individualūs deimantai, radę sau vietą didžiąjame pasaulio rutulyje. Tauta turi savo vertybes, savo gyvenimo taisykles ir tarpusavio bendradarbiavimo nuostatus. Jaunimas augdamas išmoksta iš savo tautos tradicijų ir vertybių dorovės principus, artimo meilės svarbumą, savo paties vertę ir teisę laisvei, pagarbai. Be abejonės, normalus žmogus, mylėdamas savo tautą, išvysto pagarbą kitų tautų žmonėms, išmoksta dalintis su kitais savo idėjomis. Būtina priimti, kad kitos tautos turi savo kultūras, kurios irgi yra vertingos ir iš kurių galima mokytis ir jų dvasinėmis vertybėmis gėrėtis."

Tautiškumas ir globalizacija
"O kaip su tautiškumu ir globalizacija? Globalizacija tautiškumo atžvilgiu yra neutrali, o gal tuo net nesuinteresuota... Paskendus interneto masinėje informacijoje, gali neatsirasti laiko nei savo istorija, nei savo kalba, nei savo vertybėmis domėtis. Kaip tada bus galima išlaikyti tautišką individualybę? Ar iš vis bus tai galima, o gal mažosios tautos išnyks globalizmo niveliacijos burbule?"

Tautiškumui reikia augti
"Tauta, tautybė bei tautiškumas yra įgimtos vertybės, bet jos negali pasilikti tik kaip DNA charakteristika: joms reikia augti, plėstis ir tvirtėti kiekviename individe. Savo krašte tautiškumą išlaikyti ir praplėsti turėtų būti lengva, bet ir ten tautybės išlaikymas turi būti surištas su sąmoningomis pastangomis tai daryti. Tautiškumas nėra tik procesas; jis yra žmogaus tapatybės ženklas: jis yra vertybė, kurią reikia gerbti ir puoselėti."

"Lietuvai atsistačius nepriklausomybę, prasidėjo tautinis atgimimas, bet jis greitai pateko į antrą vietą, nes visiems buvo labai svarbus ekonominis ir socialinis atgimimas, kuris vyko gana sunkiai. Ir taip, vykstant kovai už buvį, nebuvo teikiama reikiamo dėmesio į tautinio sąmoningumo ir tautinės savigarbos stiprinimą. Tuo pačiu metu pasaulyje vykstantis globalizmo procesas palietė gana stipriai ten žmones, ieškančius savo gyvenimo standarto pakėlimo. Negalėdami susirasti tinkamų pragyvenimo sąlygų savo krašte, daugelis ėmė jų ieškoti užsienyje. Prasidėjo emigracija, su kuria taip pat vyko 'smegenų nutekėjimas', kai gabūs, gerai išsilavinę žmonės dideliais skaičiais pradėjo vykti svetur."

"Atrodo, neglima laukti, kad šis emigracijos procesas ateityje sumažėtų. Bet vis dėlto, mano nuomone, reiktų dėti sistematingas pastangas suradimui būdų savo tautiškumą išlaikyti... Savo šalį galima mylėti ir užsienyje gyvenant; joje savo šaknis ir savo kultūrinius pagrindus galima atrasti, net ir jos kalbos nemokant. Žinoma, kalba yra labai svarbus dalykas savo tautiškumo išlaikymui, bet jai išmokti ir naudoti reikalauja sąmoningų pastangų."

"Atėjo laikas Lietuvoje įvesti gerai paruoštas programas tautiniam sąmoningumui skiepyti. Reikia būtinai sustiprinti lietuvių kalbos mokymą ir jos žinojimą... Savo kalbą gerai mokant, ir svetimas kalbas yra lengviau išmokti. Reikia paruošti Lietuvos istorijos vadovėlius, pagrįstus tikrais istoriniais faktais, o ne pusiau išgalvotomis svajonėmis apie mūsų tėvynės garbingą praeitį, apie mūsų galingus karalius, kunigaikščius ir valdovus. Jaunimui reikia pavyzdžių, reikia herojų... Bet mes turime žmonių, tik reikia juos visiems pristatyti. Lietuva turėjo ir turi mokslininkų, medikų, rašytojų, muzikų, sportininkų ir menininkų, bet jiems reikia duoti daugiau dėmesio ir daugiau pripažinimo. Mums reikia pradėti gerbti savo pačių intelektualinį turtą ir juo didžiuotis... Kiekvienas užsienin išvykęs lietuvis turi žinoti, kad Lietuva yra jo kraštas, kad laukia jo grįžtant, ir su juo nori turėti tamprius ryšius... Lietuva turi džiaugtis, kad jos žmonės ieško naujų kelių savo gyvenimą pagerinti, ir jiems rodyti pagarbą. Savo šalį galime mylėti ir užsienyje gyvendami, bet sava šalis taip pat turėtų mylėti ten esančius savo tautiečius."

Tautiškumo dinamika
"Žiūrint į tautiškumą kaip vertybę ir gėrį, neturime užmiršti, kad tautiškumas turi savo dinamiką, kas reiškia, kad jis niekuomet nestovi vietoje, bet savyje turi augimo, brendimo, ir keitimosi veiksnius."

Tapatybė
"Tautos tapatybę nusprendžia ją sudarantieji individai. Aplinka, socialinė bei politinė atmosfera formuoja individus ir padeda jiems išvystyti savo kognityvinį stilių, kuris gauna pagrindus ankstyvoje vaikystėje ir kuris lengvai nesikeičia. Apskritai, kalbėdami apie kognityvinį stilių, mes kalbame apie kiekvieno žmogaus asmenybę... Asmenybė yra taip pat dinamiškas reiškinys: ji priklauso nuo įgimtų savybių, bet auga, plečiasi, tvirtėja arba net silpnėja, ir nyksta aplinkos, kurioje gyvename, įtakoje."

"Vis dėlto asmenybės aukštesniam lygiui išlaikyti reikalingas vertybių įsisavinimas, moralinių principų priėmimas ir savęs bei kitų gerinimas. Turint teigiamą tautinę tapatybę, yra visuomet lengviau išlaikyti savo asmenišką tapatybę arba išlikti tuo, kuo norima būti. Nutautėjimas arba tautinio identiteto praradimas ne retai yra susijęs su savo vertės praradimu... Tautinis ir asmeniškas identitetas reikalauja sąmoningo apsisprendimo, daug pastangų tai pasiekti... Tautos tapatybė iš tiesų priklauso žmogaus protui, dvasiai, ir jo jausmams ir dėl to intelektualinis jos priėmimas garantuoja pastovesnį tautiškumo išlaikymą bet kokiomis sąlygomis."

Pabaiga
"Globalizacija, tautiškumas ir asmeniška tapatybė yra veiksniai, kurie šiais laikais lemia žmonijos ateitį. Kai visa žemė yra visiems prieinama ir kai elektroninė komunikacija baigia nugalėti kalbų bei papročių skirtumus, kyla klausimas, ar visa žemė tikrai netaps viena tauta ir ar tarpasmeniniai žmonių ryšiai taps tik mechaniniu žinių apsikeitimu?"

"Bet nereikia užmiršti, kad globalizacija yra procesas, kuris neturi nei savo kultūros, nei savo moralės, nei artimo meilės principų. Globalizacija yra procesas be turinio. Turinį gi gali rasti tautinėje ir asmeniškoje tapatybėje. Bet tam turiniui išlaikyti reikia asmeniškų, nuoširdžių pastangų. Tam reikia tarpusavio bendradarbiavimo, ištikimumo savo vertybėms gyvenimo moralinių principų ribose. Globalizacija bus geras procesas, jei mes jam duosime gerą turinį, o tas turinys esame mes, žmonės."

Visas straipsnis randamas www.litua.com 

atnaujinta: 2006-06-02

Pradžia | Praeitis | Kasdienybe | Kūryba | Ateitis | Jungtys
Paieška | Pastabos | Naujienos | Kreiptis | Kalendorius

© 2007 m. Ateitis Foundation - tinklapiai, Voras