“Ar atlikom, ką turėjome atlikti?”

Tokiu pavadinimu tautininkų žurnalas Naujoji Viltis (Nr. 31, 2001) patalpino įžvalgų Broniaus Nainio strapsnį, apžvelgianti prel. Mykolo Krupavičiaus išeivijos gyvosios visuomenės sukurimo programą ir jos vykdymą. Įdomu patirti jo analizę apie jaunimo organizacijų stovį dabartinėje Lietuvoje.

“Tarpkaryje nepriklausomos Lietuvos mokyklose vyravo kitokios nuotaikos. Jaunimo auklėjimas buvo kitoje plotmėje. Šalia oficialaus, mokyklinio auklėjimo, jaunimui brandintis labai daug padėjo Ateitininkija, Skautija, Neolituanai, Varpininkai, kitos tautinio nusiteikimo moksleivių, studentų ir aplamai jaunimo organizacijos. Deja šiandien Lietuvoje to nėra. Gerai žinodami padėtį okupacijos laikotarpiu, į nepriklausomybę atgavusią Lietuvą išeivija tuojau pat tas idėjas stengėsi grąžinti. Ir kaip tas užmojis sekėsi?”

“1989 metais Lietuvoje pradėjusi atsigaivinti Ateitininkija per dvyliką metų turbūt nė trečdalio savo turėtos įtakos ar pozicijų neatgavo, nors pastangų buvo labai daug. Bet džiaugiasi, kad nors ir labai pamažu, bet kasmet vis daugiau jaunimo pavyksta tuo keliu pasukti. Skautai turbūt nė tiek nepasiekė. Kudirkaičiai turi apie porą tūkstančių pasekėjų. Neolituanų korporacija veikia tik Vytauto Didžiojo universitete Kaune, turi apie 100 korporantų ir apie 40 filisterių. Duomenys, aišku, neįspūdingi. Bet dar blogiau, kad Lietuvoje jaunimas nepriimdamas jų bendraamžių anuo metu puoselėtų idėjų, nė kokių naujų nesukūrė. O tokia padėtis viltis į ateitį jau gerokai aptemdo. Su tokia padėtimi susigyventi mes tikrai negalim ir negalėsim. Jai taisyti atsiveria naujas darbo laukas.” (psl. 122).

atnaujinta: 2006-06-02