Ruošiantis šv. Velykoms, Kristaus prisikėlimo šventei, Gavėnios Didžiąją savaitę kviečiame skaitytojus skirti laiko maldai ir meditacijoms

Skaitiniai, mintys mastymui, maldos 

paimta iš
ŽODIS TARP MŪSŲ, 2000m. kovo-balandžio mėnesio numerio, meditacijos, spalvuotos iliustracijos iš Biblija Vaikams, Biblijos vertimų institutas, Stokholmas

Sekmadienis, balandžio 16, Kristaus kančios/Verbų sekmadienis
Fil 2: 6-11

“…Šiandien vėl prisimename mūsų Gelbėtojo mirtį ir prisikėlimą.  Ir mes, kaip Marija, galime patepti Jėzų savo meile.  Didžiosios savaitės liturgija—nuostabi proga išlieti Jam visą, ką turime—savo laiką, pinigus, jėgas, savo gyvenimą.  Tad šią savaitę sudėkime prie Jo kojų viską, kas mums brangu, ir prašykime užlieti mus galia mylėti Jį labiau už visa kita.  Atsisakykime visko, kas mus nuo Jo skiria, kad suvienyti Jo mirtimi drauge su Juo prisikeltume naujam gyvenimui.”

Malda:
Jezau, šventasis bei pateptasis, atiduodu Tau visa, kas esu ir ką turiu—ir bloga ir gera.  Atiduodu Tau savo nuodėmes, silpnybes, visa, ką myliu ir kas man brangu, atiduodu turtus, baimę, viltis. Išlieju priešais Tave savo gyvenimą.  Priimk mano meilę ir patrauk mane prie tavęs.

Skaitiniai:
Iz 50: 4-7 
Ps 22: 8-9,  17-20,  23-24 
Mk 14: 1-15, 47 

Pirmadienis, balandžio 17
Iz 42: 1-7

“Kaip nuostabiai Tu mus myli, Viešpatie Jėzau!”…Kas aš toks, kad Tu mane myli visiškai ir besąlygiškai? …Tarnavai mums ir atidavei už mus savo gyvybę… Tu nevertei mūsų Tave gerbti, nespyrei būti Tau klusniems.  Tu pasirinkai nuolankią meilę ir uždegei mūsų širdis ieškoti Tavo kelių.  Kiekvienas Tavo žodis įkvepia į mūsų širdis švelnumą bei viltį.  Esi tyras, šventas ir mylintis.  Aprengi mus savo paties teisumo grožiu ir išlaisvini mus Tave sekti.  Nepalieki mūsų, bet laikai savo delne, net tada, kai bandome pabėgti. …Tu atidavei už mane brangų savo gyvenimą. …užliejai mus savąja gyvybe.   Esi vertas begalinės šlovės.  Didis Tavo gailestingumas ir Tavoji atjauta!”

Malda:
Jėzau, matau angelus bei šventuosius, besilenkiančius prieš Tave, Dievo Avinėlį.  Esu toks dėkingas už kvietimą su meile atiduoti Tau savo gyvenimą.

Skaitiniai:
Ps 27: 1-3,  13-14 
Jn 12: 1-11

Antradienis, balandžio 18
Jn 13: 21-33,  36-38

“Ar kada nors esate ką nors pažadėję Viešpačiui ir šių pažadų nevykdę?  Ar dėl to dabar labai nenoriai imatės įsipareigojimų Viešpačiui? Nepasiduokite! Juk nepasielgėte blogiau už Petrą, o jis tapo didžiu šventuoju!..  Ne vienas mūsų nesugebėtume įvykdyti Dievo valios be Jo malonės.  Pradėję nusivilti nuodėmės paliestais prigimtiniais mūsų pačių sugebėjimais, gręškimęs į Kristų – mūsų garbės viltį—ir būsime pripildyti Dievo galios gyventi tokį gyvenimą, kokiam Jis mus kviečia.”

Malda:
Viešpatie Jėzau, tiek kartų nusivyliau savo pastangomis tesėti Tau duotus pažadus.  Tačiau nenustosiu drąsos – lai kiekviena  nesėkmė man vėl ir vėl primins, jog turiu nebesispyrioti ir pasiduoti Tau.  Viešpatie, būk mano stiprybė!  Šv. Petrai, melski už mane.

Skaitiniai:
Iz 49: 1-6
Ps 71: 1-6, 15, 17

Trečiadienis, balandžio 19
Mt 26: 14-25

“Galime tik spėlioti, kodėl Judas sumanė išduoti Jezų, kokie buvo jo motyvai.  Galbūt jis nusivylė, kad šis ‘Mesijas” neketina sukelti revoliucijos prieš romėnų okupantus.  Gal Judas tikėjosi, jog Jėzaus išdavimas valdytojams nesibaigs Jo nukryžiavimu, bet pastumės Jį aktyviam pasipriešinimui.  O gal būt Judas tai padarė paprasčiausiai iš godumo… Jėzus žinojo, kas dedasi Judo širdyje.  Pažįsta Jis ir mūsų širdis.  Jis žino mūsų silpnybes ir net mums nusidėjus kviečia sugrįžti.  Jei mūsų širdys liks kietos, mes, kaip ir Judas, nusisuksime ir paliksime Jį, pamiršdami ir Jo meilę.  Užmiršime Jėzaus galią mus keisti, užmiršime Jo gailestingumą ir jautrumą mums.  Galbūt net imsime manyti, jog nusidėjome, todėl nebegalime pas Jį grįžti.  Bet gi niekada nėra per vėlu…  Šią savaitę pradedame švėsti Jėzaus kančią, mirtį ir prisikėlimą.  Maldaukime Tėvą suminkštinti mūsų širdis, kad visiškai, be jokių  išskaičiavimų atiduotume save Jėzui.  Kristus pridengė mus savo  gailestingumu, kad ateitume pas Tėva ‘šventi, tyri ir nekalti’ (Kol 1: 22)”

Malda:
Jėzau, nors matai mano nuodėmę, niekada nesiliauji man liejęs savąją meilę.  Ateinu pas Tave atgailaujančia širdimi.  Nuplauk mane begaliniu savo gailestingumu, pripildyk nepalaužiamos meilės ir tvirtos ramybės. 

Skaitiniai:
Iz 50: 4-9a 
Ps 69: 8-10, 21-22, 31, 33-34

Didysis  Ketvirtadienis, balandžio 20
Jn 13: 1-15

“Šį vakarą pradedame Didįj Velykų Tridienį - Jėzaus mirties ir prisikėlimo minėjimą.  Šiandien susirinkome švęsti Paskutiniąją vakarienę.  Jėzus, nuolankiai ir su meile nuplovęs savo mokinių kojas, nori tarnauti ir mums kiekvienąkart, kai susirenkame šventosiomis Mišiomis švęsti Jo aukos…  Šiandien, kaip ir Paskutinės vakarienės metu, Jis trokšta nuplauti mūsų kojas - nuvalyti nuo mūsų pasaulio ‘dulkes’.  Tomis dulkėmis gali būti kaltė, baimė, abejonės, nusiminimas, liga ir daug daug kitų dalykų, besikesinančių užtemdyti per krikštą įgyto dieviškojo gyvenimo patirtį.  Mes, kaip ir Petras, turime būti švarūs, ir niekas iš mūsų negali atimti Jėzaus mums ant kryžiaus laimėto išganymo.  Ne viena nuodėme nėra galingesnė už Jėzų.  …šį vakarą šv. Mišių metu leiskime Jėzui nuplauti mūsų kojas.  Leiskime pasakyti: ‘Tu švarus’ (Jn 13, 10).  Lai Jis nuplaus visas dulkes, kad galėtumėte ramūs eiti mylėti ir tarnauti Viešpačiui.”

Malda:
Ačių Tau, Viešpatie Jėzau, už ant kryžiaus išlietą meilę.  Tu nuplovei mus visiškai švariai ir dabar džiaugiamės Tavo dovanoto išganymo išsipildymu.

Skaitiniai:
Iš 12: 1-8,  11-14 
Ps  116: 12-13,  15-18 
1 Kor 11: 23-26

Didysis Penktadienis, balandžio 21
Žyd 4: 14-16, 5, 7-9

“ ‘Tavo kryžius, o Kristau, yra visų palaiminimų ir malonės šaltinis’, -- šiais
žodžiais šv. Leonas Didysis dėkojo už įvykius, kuriuos šiandien švenčiame. Per kryžių mus pasiekia kiekvienas palaiminimas ir kiekviena malonė.  Šią dieną prieš du tukstančius metų šventyklos uždanga perplyšo pusiau, kapai atsivėrė ir mirusieji išėjo iš jų. (Mt 27: 51-52)  Žemė drebėjo, kai pragarų vartai griuvo ir Dievo Sūnus įėjo išlaisvinti ten kalinčiųjų ir laiduoti išlaisvinimą gyvenantiems ir šiomis dienomis…  Didysis Penktadienis – taip pat ir tylos diena.  Lai ji šiandien bus diena tylios pagarbos bei nuostabos, kai mąstysime apie nusižeminusį ir tarno pavidalą priėmusį Viešpatį.  Atsiklaupkime prieš Jį su tyliu dėkingumu už išgelbėjimą nuo visko, kas mums būtų lėmę pragaištį.  …Didysis Penktadienis yra ir užtarimo maldos diena…  Leiskime Šventojo Rašto pažadams įdegti mūsė tikėjimą, suteikti drąsos ir sustiprinti užtarimo maldai…”

Malda:
Tėve, šlovinu Tave ir dėkoju Tau.  Tu atidavei savo Sūnų, kad žmonija būtų išlaisvinta iš nuodėmės, šetono ir mirties.  Su pagarbia baime ir nuostaba žvelgiu į kryžių ir myliu Tave.

Skaitiniai:
Iz 52: 13-53, 12 
Ps 31: 2, 6, 12-13, 15-17, 25
Jn 18: 1-19, 42

Didysis Šeštadienis, balandžio 22
Rom 6: 3-11

“Užeikite šiandien į bet kurią bažnyčią ir būsite pribloškti - neįtikėtinai tuščia.  Altoriai apnuoginti.  Tabernakuliai tušti.  Nukryžiuotasis apdengtas tamsia skraiste.  Ši simbolika atskleidžia, ką mums turėtu reikšti kryžius. Kaip Jėzus visiškai apiplėš save, kad mus atpirktų, taip dabar ir mes kviečiami palikti viską, kas mymyse yra Jam priešiška.  Šiandien žiūrime į kapą.  Tai savęs ištyrimo diena ir gera proga prašyti Šventosios Dvasios ištuštinti mus bei parengti naujojo gyvenimo Kristuje aušrai.  …Sakykime ‘ne’ viskam, kas mus nuo Jo skiria.  Atsisakykime savimeilės, egocentrizmo, nes visų pirma šios mūsų nuodėmės kalė Jėzų prie kryžiaus…  Jei vienysimės su Jėzumi, nuodėmės galia bus sulaužyta, o mūsų širdys bus pripildytos malonės, meilės bei Jėzaus prisikėlimo galios.”

Malda:
Jėzau, dėkoju Tau, kad numirei už mane.  Padėk man atsisakyti viso to, kas manyje Tau nepatinka.  Lai Tavo Dvasia sukurs man naują širdį, kad ji taptų tinkama vieta Tau gyventi per amžius.

Skaitiniai:
Iš 14: 15-16,
Iš 15: 1-6,  17-18
Mk 16, 1-8

Sekmadienis, balandžio 23, Kristaus Prisikėlimas
Kol: 3: 1-4

"Mūsų Gelbėtojas nugalėjo nuodėmę bei mirtį!  Tedžiugauja dangus!  Šiandien didžiulė šventė.  Širdgėla dėl kančios atvėrė kelią džiaugsmui—iškilmingi himnai bažnyčiose, šventė bei džiūgavimas šeimose bei tarp draugų.  Drauge švenčia visa gamta—sprogstančiais medžių pumpurais, melodingomis paukščių giesmėmis, pilnais lizdais.  Tačiau šiai dienai baigiantis tikriausiai ne vienas savęs paklausime:  ‘Ką Kristaus prisikėlimas reiškia man šiandien?  Kur apčiuopiami šio įvykio vaisiai mano paties gyvenime?’…  Senasis, nuodėmingas gyvenimas buvo nukryžiuotas su Kristumi.  Giliai įsišakniję nuodėmingi polinkiai jau turi mus paleisti.  Mums duotas naujasis gyvenimas, ‘su Kristumi paslėptas Dieve’ (Kol 3: 3).    Drauge su Pauliumi galime skelbti:  “Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus.  Dabar, gyvendamas kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane ir paaukojo save už mane’ (Gal 2, 20).  Jėzaus prisikėlimas iškilmingai skelbia naujos kūrinijos pradžią…  Dievo galia, prikėlusi Jėzų iš mirties, gyvena tavyje.  Esi mylimas Dievo vaikas ir karalystės paveldėtojas.  Ir kas gali tau sukliudyti priimti šį paveldą jau šiandien?”

Malda:
Tėve, dėkoju Tau už tokią palaimingą dieną!  Noriu visiškai Tau save atiduoti ir gyventi Tavo Sūnaus krauju man laimėta naująjį gyvenimą.

Skaitiniai:
Apd 10: 34a,  37-43
Ps 118: 1-2, 16-17, 22-23
1 Kor 5: 6-8 
Jn 20: 1-9

atnaujinta: 2006-06-02