atgal - AT Namai

Laima Šalčiuvienė

2001 gruodžio mėnesio “Ateitis”

Ne vienas žurnalo prenumeratorius čia rašančios užklausia, “Tai kada pasirodys sekantis numeris?” Norėtusi tikėti, kad šitoks klausimas liudija norą “Ateitį” skaityti! Pati su malonumu perskaitau viska nuo priekinio viršelio iki galinio. Emilijos Pundžiūtės redaguojama “Ateitis” turininga, įdomi, jaunos redaktorės rankose profesionaliai leidžiama.

Džiugu skaityti, kad su kiekvienu “Ateities” žurnalo numeriu, bendradarbiai redakcijoje auga. Tai tikriausiai dėka redaktorės, kuri sugeba pritraukti jaunas jėgas prie prasmingo, kūrybingo darbo. 2001 metų gruodžio mėnesio gale išleistame numeryje išvardinta net 20 bendradarbių.

Kiekvienas žurnalo numeris pradedamas su įvadiniu redaktorės žodžiu, kuriame apibudina turinį ir teminę paskirtį. Sis 44 puslapių numeris, tai 11 puslapių didesnis už ankstyvesnius du, skirtas žmogaus dvasiai. Redaktorė rašo… “ […] Praeitame numeryje aptarė tokius žemiškus dalykus kaip turtas, verslas ar pinigai, šį kartą norejome kalbėti apie dvasingumą. Nebuvo paprasta išsiaiškinti, kas tai yra. Po daugelio diskusijų priėjome išvadą, kad dvasingumą žmoguje apsprendžia įvairios Dvasios apraiškos jame: meilė, supratimas, empatija. Subtili dvasios ir materijos harmonija kuria mus ir mūsų aplinką. Kai kas dvasingumą gali prilyginti žmogiškumui: kiek tu esi dvasingas, tiek esi žmogumi. Dvasia gali spinduliuoti mumyse ir nesulaikomai veržtis iš vidaus į aplinką visais įmanomais pavidalais: juoku, ašaromis, daina, kūryba, darbu, malda, ištikimybe, meile, net sportu ar moksliniais darbais. Tačiau galima dvasią užrakinti giliai savyje ir tapti storžieviais egoistais, kuriems gyvenime nieko nėra švento. Dvasia yra galingas veikimo įrankis: iš meilės gimsta žmones, bet kyla ir karai… […]”

Kas rašo ir kuo berašantys dalinasi šiame “Ateities” numeryje?

Kun. Kęstutis Trimakas, straipsnyje “Dvasingumas, jaunystė, idealas”, ne tik apibudina dvasingumą bet ir paaiškina kaip ir kada žmones paliečia. Atidumo vertos mintys užbaigiamos eilutėmis:

“Mano idealas
Keliu sau šiuos klausimus.
Ieškau jiems atsakymų.
Kaip Jėzus mane žavi?
Ką įkvepia?
Kas Jis man?
Meilė nemylima?
Sielų Karalius?
Sužeistas Gydantysis?
Kaip Jėzaus pavyzdžiu galiu pasikeisti?
Ką galiu, kaip Jo gyvas įrankis, daryti aplinkoje:
namie, mokykloje, darbovietėje ar kur kitur?

Emilija Karoblytė jos rašytame “ Ateinu atvira širdimi” supažindina skaitytojus su gydytoja Birute Žemaityte, kuri po 22 metų darbo medicinoje, tą darbą paliko ir pradėjo evangelizaciją. Jau vienuolika metų lanko kalinius būdama jiems motina, sesuo, draugė. Jos pačios žodžiai: “Kiekviename žmoguje yra vaikas. Aš nevadinu ju nusikaltėliais: mes visi esame nusidėjėliai, tik jų kaltė yra įrodyta teismo ir jie gavo už tai bausmę. Nereikia atsistoti aukščiau už juos. Reikia atsistoti greta arba kaip Kristus-atsiklaupti prieš žmogu ir plauti jam kojas. Ir tada subyra žmogaus užtvaros, sienos ir jame atsiveria vaikas. O tas vaikas ilgisi meilės, šilumos, saugumo. Kai jis šiltai jaučia, nelieka priešu. Ne bausmės pataiso žmogų, o meilė.”

Įdomią analizę pateikia Tautvydė Valentaitė straipsnyje “Pirmieji dienraščių puslapiai-nejuntamas blogio antplūdis”. Iš kelių jos sakinių galima suprasti kame jos rūpestis: “Suprantama, kad informacijos atrinkimas yra neišvengiamas, tačiau tai, ką mums šiandien pateikia pirmieji dienraščių puslapiai, verčia susimastyti: ar iš tikrųjų pasaulis toks baisus ir negailestingas?

[…] …jog laikraštyje turėtų būti gerų ir blogų žinių pusiausvyra, tačiau kol kas Lietuvoje to nematyti. Taipogi negalima dėl tokios situacijos kaltinti tik žiniasklaidą, nes žinios daugiausia parenkamos vienu tikslu - padaryti įspūdį skaitytojams bei juos patenkinti. Taigi reikia klausti, kokias žinias skaitytojai mėgsta?

[…]skaitydami mums brukamas neigiamas publikacijas jas norom ar nenorom remiam, o šios savo ruožtu dar labiau maitina blogio jėgas taip sukurdamos užburtą tamsos ratą.

Ar ne laikas griebtis šiaudo?”

Psichologe I. Laukienė ir jėzuitas kun. V. Sadauskas rašo apie išpažintį ir psichoterapiją. Straipsnyje “išpažintis ar psichoterapija” skaitytojas randa atsakymus į klausymus kas yra psichoterapija, kas yra išpažintis, kam ji naudojama, kuo skiriasi ar yra panašūs zmogaus psichologiniai ir dvasiniai dalykai, koks yra psichologo vaidmuo sprendžiant dvasines problemas, ar visa psichoterapija yra nukreipta dvasingumo linkme, ar galima jaustis saugiau pas psichoterapeutą negu pas kunigą išpažinties metu, koks yra pagrindinis psichoterapijos, išpažinties (dvasinio vadovavimo) tikslas.

 

Skaitytojas randa buvusio AF valdybos pirmininko Vyganto Malinausko “Rojaus aistra”, straipsnį kuris pradedamas klausimu, “Kokia žmogaus aistra pavojingiausia?” Sekančiu sakiniu pats autorius atsako, “Turbūt ta, kuriai sunkiausiai atsispirti arba kurią sunkiausia suvaldyti.” Toliau klausia, “Kas tai galėtų būti?” ir savo straipsnyje pateikia “[…] ką apie tai sako kokie nors autoritetai. […]”

Vaidilės Šumskienės “Belaukiant ateinančiojo (mamos mintys)” gilia šiluma atveria motinos mąstymą kūdikio belaukiant ir jo sulaukus, rašo apie didžią Dievo paslaptį kurioje jai leista dalyvauti.

Indrė Bendoriūtė apklausinėjo 12 žmonių (6 vyrai; 6 moterys) “Ar tiki stebūklais?” tuo pačiu pateikdama šv. Rašto eilutes kuriose rašyta apie stebūklus. Iš apklausinėtųjų, trys vyrai (du 25 metų amžiaus, vienas 24 metų) atsiliepė, kad netiki stebūklais. Likusieji devyni (5 metų berniukas, 16 ir 19 metų vyrukai, 13, 14, 16 metų jaunuolės, 22, 23 30 metų moterys) sakė, kad stebuklais tiki.

Ieva Elzbutaitė trumpai ir turiningai aprašė Kalėdų ir Naujųjų metų puošybą viename straipsnyje, o antrame jos rašytame “Kaip išrinkti dovaną?” pateikė daug ivairių pasiūlymų. Sekė originalaus dovanų įpakavimo nurodymai ir iliustracijos.

Kęstutis Snieška su pratimais paruošė iš A.Bierach “Kūno kalba” aprašymą vidinės būsenos sprindėjimą žmogaus eisenoje. Panaudodama įvairius šaltinius, “Apie Magiją” rašė Rūta Statulevičiūtė. Savo eiliuota kūryba per porą puslapių dalinasi Pranas Benikas. Daiva Karazijaitė rašo apie asmeninio/bendruomenes dvasingumo svarbą straipsnyje “Bendruomenės paslaptis”.

“Islamas-kas tai?” straipsnis, kurio autoriai Jamal Abdurrahman, Evelina Smilgytė ir Rūta Kareckaitė supažindina skaitytojus su musulmonų religija. Šį straipsįi seka kitas šia tema bet kita kryptim rašytas Dariaus Vosyliaus. Pagal “Radio svaboda” parengtas straipsnis “Pažinti priešą(?)” įrodo kad, “…pats islamas ir yra mozaika su daugybe atspindžių ir kontrastų.”

Smagu buvo skaityti skautų patarimus Lino Giedraičio straipsnyje “Kaip padėti gyvunėliams žiemą?”

Toliau - keli puslapiai Lietuvos ateitininkų veiklos aprašymo, tekstas AF Tarybos vice-pirmininko Mindaugo Kuliavos pranešimo “Organizacija: planas, veikimas, rezultatas” skaityto ateitininkų savaitgalyje Jadagonyse 2001 metų spalio mėnesio 20-21 dieną.

Studentų ateitininkų sąjungos pirmininkas Vytautas Girdzijauskas “kilti ir kelti” puslapyje rašo, kad “Svarbiau ne atrodyti, o būti!” Vytautas atkreipia dėmesį į atsinaujinimą: Kada reikia atsinaujinti organizacijai? Ar ateitininkams reikia dvasinio atsinaujinimo? Kaip atnaujinti ryšį su Dievu?

Organizacija atsinaujina per kiekvieną savo narį.

Paskutinieji puslapiai skirti laiškams, sudėtingų žodžių paaiškinimams, patarlėms, “auksinėms mintims” ir supažindinimu su keturiais redakcijos nariais.

Užvertus žurnalo paskutinį puslapį, galvoju…

…kaip ir ankstyvesni Emilijos redaguoti numeriai, šis patiko -- buvo įdomus, tūriningas, gražiai išleistas…

…ne visi rašantys šiame numeryje pažįstami-butu gera gale straipsnių kelių eilučių apibūdinimas…

…ateitininkų federacija turi narių po visą pasaulį, bet retas iš tų platesnių gretų rašytu žodžiu prisideda prie mūsų žurnalo…

…kažin kiek iš tų platesnių gretų prenumeruoja ar remia “Ateitį”…

…kažin kiek numerių bus išleista šiais 2002 metais…

 

atnaujinta: 2006-06-02