Kun. Kęstutis A. Trimakas

Pripažinti gyvajį Dievą...

Mintys Čikagos Ateitininkų Kūčių Eucharistijos Aukoje 2007 12 16

Ateitininkų sąjūdyje susibūrę, išgyvename ypatingą momentą, kai kasmet Kristaus gimtadienį būdėdami laukiame naujo, dvasinio mūsų gyvojo Idealo Jėzaus Kristaus gimimo mūsų širdyse. Prie Betliejaus prakartėlės patiriame Jo jaukų artumą, iš Jo sklindančią ramybę. Tuo pačiu metu negalime pamiršti, kas vyksta aplinkui žmonėse. Vieni, kaip Jo Motina, Juozapas, piemenėliai, iš toli atkeliavę išminčiai priima Jį ir Jo atėjimu džiaugiasi. Bet kiti, kaip Betliejaus miestelio gyventojai, užeigos savininkas neranda Jam vietos, Jį ignoruoja, lieka Jam abejingi... ar net, kaip karalius Erodas, palaikę Jį konkurentu, atėjusį iš jų kažką atimti, stengiasi Juo atsikratyti, net nužudyti... Dėl tų aplinkinių žmonių -- ir palankių, ir priešingų – jaučiama įtampa, -- ne tik aplinkoje, bet ir Jame pačiame, Jo viduje, Jo širdyje... Nors to lyg nesimato Jo kūdikiškame veidelyje, tačiau Jo visas kūnas junta keistą šaltį...

Kuo arčiau Jo, tuo labiau galime tai pajusti... Motina Jį nuolat gaubia vystyklais – vis iš naujo... Ir nori apglėbti Jį, priglausti Jį, prispausti prie krūtinės. Tiesiog galima jausti – kaip labai Ji rodo Jam savo meilę...

Taip prasidėjusi istorija tęsiasi jau du tūkstančius metų. Vieni priima Jį, kiti atmeta...Ir taip iki šių dienų. Skilimas, rodos, aštrėja... Kad ir štai – prieš kurį laiką noras Juo atsikratyti prasiveržė keistu šauksmu: „Dievas mirė!“

Šauksmas neatšauktas. Tačiau iššaukė didelį nepritarimą – dažnai tylų, bet daug reiškiantį. O mirties sprendimas Dievui – vis garsesnis... gal ir dažnėjantis. Ir masės tą sprendimą kartoja. Juk kaip kitaip išaiškinti Europos elgesį? Tai žemynas, kuris savo istorijoje buvo labiausiai paveiktas krikščionybės... Bet kodėl Europos Sąjunga net savo konstitucijoje nebepaminėjo krikščionybės paveldo svarbos ir dabartinės jos reikšmės? Kodėl ignoravo, atmetė? Ir net dabar, šių metų gruodžio mėnesį Sąjunga dviejų trečdalių dauguma nutarė Sąjungai priklausantiems kraštams (taigi, ir Lietuvai) daryti spaudimą, kad mokyklose nebūtų mokoma visatos sutvėrimo „teorija“. Kodėl taip vengiama pripažinti Kūrėjo Dievo lemiamą reikšmę jų pačių ir visatos atsiradimui?

Ir aiškiai prieš Dievą sufabrikuoto turinio vaikams skirtas filmas The Golden Compass (Auksinis kompasas) šių metų gruodžio 7 d. buvo pradėtas rodyti Amerikos kino ekranuose. Filmas susuktas pagal anglo ateisto Philip Pullmano knygų trilogiją The Dark Materials (Tamsios medžiagos), kur Dievo, Bažnyčios, krikščionybės ir religijos vaizdas, nepateisinamai sukarikatūrintas, parodomas kaip visiškai atmestinas. Kad skaitytojams (ar ir filmo žiūrovams) nebūtų abejonių, „Dievas“ (Visagalis Autoritetas) sunaikinamas. Taigi vis tas pats žmonių geidimas, kad Dievas būtų miręs.

Bet mes, ateitininkai, nenorime, kad Dievas būtų miręs. Tam ir stojome į ateitininkų sąjūdį, į kurį jau prieš 100 metų Pranas Dovydaitis kvietė burtis visus nuoširdžiai gyvąjį Dievą pripažįstančius. Ir šių veiklos metų šūkis įkvepia mus Dievą pripažinti. Ir dieviškoji Motina su Kūdikiu ant rankų vėl dabar, kaip prieš 400 metų, skatina mus Jos Sūnų garbinti. Tad mes ryžtingai atsiliepiame:

Su gyvuoju Dievu mes gyvi – širdimi į Šiluvą.

atnaujinta: 2007-12-19

Rankraščiai taisomi redakcijos nuožiūra.

Bendradarbių pasirašyti straipsniai nebūtinai reiškia redakcijos ar tinklavietės leidėjo nuomonę.

Tinklavietė nėra atsakinga už atspausdintos informacijos tikslumą.

Tinklavietės leidėjas yra Šiaurės Amerikos Ateitininkų Taryba.