Ateitininkų Federacijos Įstatai

I. BENDRIEJI NUOSTATAI

1. Ateitininkų federacija (AF) - pasaulėžiūrinė asmenybės ugdymo ir auklėjimo organizacija, jungianti Lietuvos katalikiškąjį jaunimą ir mokslą baigusius organizacijos narius (sendraugius). Organizacijos šūkis - “Visa atnaujinti Kristuje”, tarnaujant Dievui, artimui ir Tėvynei. Ateitininkai grindžia savo veiklą penkiais principais: katalikiškumu, tautiškumu, inteligentiškumu, šeimyniškumu ir visuomeniškumu.

2. Ateitininkų federaciją sudaro savarankiškos moksleivių ateitininkų (MAS), studentų ateitininkų (SAS), sendraugių ateitininkų (ASS) sąjungos bei jaunųjų ateitininkų sąjunga (JAS), veikianti tiesioginėje AF valdybos žinioje. Kiekviena Sąjunga turi savo įstatus, kurie priimami atitinkamos sąjungos suvažiavime.

3. AF veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės norminių aktų bei AF įstatų.

4. AF veikia Lietuvos teritorijoje, taip pat turi savo padalinius užsienyje.

5. Ateitininkų federacijos buveinės adresas yra Laisvės al. 13, Kaunas. AF valdyba turi teisę keisti buveinės adresą.

II AF NARYSTĖ

1. Asmenys, dalyvaujantys ateitininkiškoje veikloje, gali būti JAS, MAS, SAS ar ASS kandidatai, nariai ir garbės nariai.

2. Asmuo, esantis bet kurios sąjungos kandidatu, šios sąjungos nariu tampa po to, kai apie savo norą tapti sąjungos nariu raštu pareiškia šios sąjungos centro valdybai, išlaiko atitinkamą egzaminą ir duoda ateitininko įžodį.

3. JAS, MAS, SAS ar ASS narys, išstodamas iš atitinkamos sąjungos, praneša apie tai raštu šios sąjungos centro valdybai.

4. JAS, MAS, SAS ar ASS narys gali būti pašalintas iš atitinkamos sąjungos, jei savo elgesiu grubiai pažeidžia ateitininkų principus. Nario pašalinimą svarsto atitinkamos sąjungos, kuriai jis priklauso, centro valdyba.

5. JAS, MAS, SAS ar ASS garbės nariais yra asmenys, ypač nusipelnę Jaunučių, Moksleivių, Studentų ar Sendraugių ateitininkų sąjungoms. Garbės narius renka atitinkamos sąjungos suvažiavimas, šios sąjungos centro valdybai pasiūlius.

6. Kiti narystės klausimai reguliuojami atitinkamos sąjungos įstatuose.

 III. AF VALDYMO STRUKTŪRA

1.1. Ateitininkų kongresas yra vyriausias AF reikalų sprendėjas. Jis:

1.1.1. priima ir keičia AF įstatus;
1.1.2. renka AF tarybą;
1.1.3. renka AF pirmininką bei tvirtina jo pasiūlytus vicepirmininkus, sekretorių bei iždininką;
1.1.4. nustato AF veiklos gaires;
1.1.5. renka garbės narius;
1.1.6. sprendžia kitus AF valdybos ar tarybos jam pateiktus ar AF įstatuose numatytus klausimus.

1.2. Ateitininkų kongresas šaukiamas kas treji metai. Kongreso laiką ir vietą AF valdyba skelbia respublikinėje spaudoje, bent šeši mėnesiai prieš jo pradžią.

1.3. Kongrese su sprendžiamojo balso teise dalyvauja AF valdyba, taryba, kontrolės komisija, sąjungų valdybos, garbės nariai, sąjungų išrinkti atstovai. Moksleivių ateitininkų, studentų ateitininkų ir sendraugių ateitininkų sąjungos kongrese turi vienodą atstovų skaičių. Patariamąjį balsą kongrese turi kiekvienas ateitininkas.

1.4. Ateitininkų kongrese turi būti demokratiškai atstovaujama užsienyje gyvenantiems ateitininkams. Jų skaičių nustato AF valdyba.

1.5. Ateitininkų kongresas įvyksta, susirinkus daugiau kaip pusei atstovų.

1.6. Ateitininkų kongresas sprendžia paprastąja posėdyje dalyvaujančių atstovų balsų dauguma, jei klausimui spręsti nenumatyta speciali dauguma.

1.7. Esant reikalui, AF valdyba gali kviesti neeilinį kongresą (nepaprastąją konferenciją). Jai taikomi aukščiau išdėstyti ateitininkų kongreso nuostatai.

2.1. AF taryba yra strateginis - ideologinis AF organas. Ji:

2.1.1. analizuoja ateitininkų veiklos būdus ir priemones, nustato ateitininkų veiklos kryptis ir teikia pasiūlymus AF valdybai;
2.1.2. tvirtina AF valdybos metinės veiklos planą bei ataskaitą;
2.1.3. iš AF tarybos narių renka AF tarybos pirmininką, vicepirmininką bei sekretorių.

2.2. Tarybą sudaro renkamieji nariai, kurių skaičių nustato ateitininkų kongresas, paskutinės kadencijos AF vadas ar pirmininkas ir AF dvasios vadas. Taryboje turi būti atstovaujama ir užsienyje gyvenantiems ateitininkams. Užsienio ateitininkų atstovų skaičių nustato ateitininkų kongresas. Buvę AF vadai ir pirmininkai tampa tarybos garbės nariais, turinčiais patariamojo balso teisę.

2.3. Tarybos nariu gali būti renkamas kiekvienas ateitininkas, turintis ne mažesnę kaip penkerių metų darbo ateitininkijoje patirtį. Tarybos narys gali eiti ir kitas pareigas ateitininkų organizacijoje, išskyrus AF valdybos ar kontrolės komisijos nario ar pirmininko pareigas. AF tarybos kadencija - treji metai.

2.4. Tarybos darbui vadovauja pirmininkas. Tarybos pirmininkas turi būti pasaulietis. Tas pats asmuo pirmininku gali būti renkamas ne ilgiau kaip dviems kadencijoms iš eilės.

2.5. Tarybos pirmininkui mirus ar iš pareigų pasitraukus, jo pareigas laikinai eina tarybos vicepirmininkas ir per du mėnesius sukviečia tarybos posėdį naujojo pirmininko rinkimui.

2.6. Tarybos nariui pasitraukus iš pareigų, jo vietą užima tarybos rinkimų sąraše daugiausiai balsų gavęs kandidatas.

2.7. Tarybos posėdžiai rengiami ne rečiau kaip du kartus per metus.

2.8. Taryba vadovaujasi patvirtintu reglamentu.

3. AF valdyba.

3.1. AF valdyba yra pagrindinis valdymo organas laikotarpiu tarp kongresų. Ji:

3.1.1. derina ateitininkų sąjūdžio veiklą;
3.1.2. tvarko AF organizacinius reikalus ir veiklos būdus bei priemones;
3.1.3. sudaro metų veiklos programą;
3.1.4. parengia metinę finansinę sąmatą iki gruodžio 1 d. ir pateikia ją tvirtinti AF tarybai;
3.1.5. paruošia savo metinę pajamų sąmatos vykdymo ataskaitą ir pateikia ją, ne vėliau, kaip iki kitų metų kovo 1 d. AF kontrolės komisijai patikrinti; savo metinės veiklos pranešimą AF valdyba pateikia AF tarybai tvirtinti;
3.1.6. tvirtina sąjungų bei vietovių valdybas ir skiria JAS valdybą;
3.1.7 šaukia ir organizuoja ateitininkų kongresą;
3.1.8 tvirtina sąjungų nustatytą nario mokestį;
3.1.9. vykdo kitas jai kongreso ar nepaprastosios konferencijos pavestas funkcijas bei AF tarybos nutarimus;
3.1.10. AF valdyba kongrese pateikia savo trejų metų darbo ataskaitą.

3.2. AF valdybą sudaro AF pirmininkas, AF dvasios vadas, du vicepirmininkai, sekretorius, iždininkas, sąjungų pirmininkai. Vienas iš vicepirmininkų atstovauja užsienyje gyvenantiems ateitininkams.

AF valdybos kadencija - treji metai.

3.3. AF valdybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip keturis kartus per metus.

3.4. AF pirmininkas yra kartu ir AF valdybos pirmininkas, kuris:

3.4.1. atstovauja AF;

3.4.2. vadovauja valdybos veiklai;

3.4.3. vykdo AF valdybos, AF tarybos, kongreso ir nepaprastosios konferencijos nutarimus.

3.5. AF pirmininkas renkamas ateitininkų kongrese trejiems metams. Pirmininku gali būti renkamas pasaulietis, turintis ne mažesnę kaip 5 metų darbo ateitininkijoje patirtį.

3.6. AF pirmininkas yra renkamas ne daugiau kaip dviems kadencijoms iš eilės.

3.7. AF dvasios vadą, AF valdybos teikimu, skiria Lietuvos Bažnytinė vadovybė. Jis turi visas AF valdybos ir tarybos nario teises.

3.8. AF valdybos vicepirmininkus, sekretorių ir iždininką, AF pirmininko teikimu, tvirtina ateitininkų kongresas arba, nespėjus atlikti to kongrese, AF taryba.

3.9. AF valdybos narys negali būti ir tarybos nariu, išskyrus dvasios vadą.

3.10. AF valdybos pirmininkui negalint eiti savo pareigų, jį pavaduoja įgaliotas ir valdybos patvirtintas vicepirmininkas. Pirmininkui mirus ar iš pareigų atsistatydinus, AF tarybos pirmininkas per du mėnesius sukviečia bendrą AF valdybos ir tarybos posėdį, kuriame dviejų trečdalių balsų dauguma išrenkamas pirmininkas iš valdybos narių likusiam kadencijos laikui.

3.11. AF valdyba vadovaujasi savo priimtu reglamentu.

3.12. AF pirmininkui ir valdybai neatliekant savo pareigų, ar dėl kitų svarbių priežasčių AF taryba dviejų trečdalių narių balsų dauguma gali sukviesti neeilinį ateitininkų kongresą ir pasiūlyti atstatydinti AF pirmininką ir valdybą. Sprendimas priimamas dviejų trečdalių konferencijoje dalyvaujančių atstovų balsų dauguma. Tame pačiame kongrese yra renkamas naujas AF pirmininkas.

4. AF vietovės valdyba.

4.1. Tam tikroje vietovėje (vyskupijoje, apskrityje ir kt.) gyvuojantys ateitininkų struktūriniai vienetai gali įsteigti vietovės valdybą. Vietovės valdyba:

4.1.1. padeda derinti sąjungų veiklą vietovėje;

4.1.2. atstovauja ateitininkams santykiuose su vietos organizacijomis;

4.1.3. gali organizuoti vietovės ateitininkų konferencijas, kursus, stovyklas, studijų dienas bei kitus renginius.

4.2. Į vietovės valdybą įeina po vieną kiekvienos vietovėje veikiančios sąjungos atstovą, vietos dvasios vadas, sekretorius bei iždininkas. Valdybos pirmininko pareigas vienerius metus rotaciniu principu eina išrinkti sąjungų atstovai. Tos pačios sąjungos atstovas iš eilės pirmininkauja ne ilgiau kaip vienerius metus.

4.3. Vietovės valdyba renkama trejų metų kadencijai vietos ateitininkų konferencijoje. Ji gali pradėti veikti tik patvirtinta AF valdybos.

4.4. Vietovės dvasios vadą vietovės valdybos teikimu tvirtina vietos vyskupas.

4.5. Vietovės valdybos nariui pasitraukus iš pareigų, jo vietą užima valdybos rinkimų sąraše daugiausiai balsų surinkęs kandidatas, atstovaujantis tai pačiai sąjungai kaip ir pasitraukęs narys.

4.6. Užsienyje gyvenantys ateitininkai savo organizacinę struktūrą suformuoja vadovaudamiesi savo krašto poreikiais, reikalavimais ir galimybėmis.

5. AF kontrolės komisija.

5.1. AF kontrolės komisija, susidedanti iš trijų asmenų, renkama ateitininkų kongrese trejų metų kadencijai.

5.2. AF kontrolės komisija tikrina AF valdybos finansinę-ūkinę veiklą. Tikrinimo aktus kontrolės komisija pateikia AF valdybai bei tarybai bei atsiskaito už savo veiklą ateitininkų kongresui.

IV. AF LĖŠOS IR NUOSAVYBĖ

1. AF lėšas sudaro:

1.1. nario mokestis;
1.2. fizinių asmenų, kitų Lietuvos bei tarptautinių organizacijų ir fondų dovanotos lėšos;
1.3. kredito įstaigų palūkanos už saugomas AF lėšas;
1.4. kitos teisėtai gautos lėšos.

2. AF nuosavybės teise gali priklausyti pastatai, įrengimai, transporto priemonės, taip pat kitas turtas, reikalingas Įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, kuris gali būti įgytas ir už AF lėšas, taip pat dovanojimo, paveldėjimo ar kitokiu teisėtu būdu.

3. AF lėšos gali būti panaudotos įvairiems organizaciniams reikalams, masiniams tikslams ir uždaviniams įgyvendinti.

4. AF gali steigti paramos ir labdaros fondus bei steigti įmones.

V. AF ĮSTATŲ KEITIMASIS IR PAPILDYMAS

1. AF įstatų pakeitimai bei papildymai priimami ateitininkų kongrese dviejų trečdalių atstovų balsų dauguma.

2. Įstatų keitimo pasiūlymai turi būti pateikti AF valdybai ne vėliau kaip vienas mėnuo prieš kongreso pradžią.

VI. AF LIKVIDAVIMAS IR REORGANIZAVIMAS

1. AF likvidavimo arba reorganizavimo nutarimas priimamas ateitininkų kongrese trijų ketvirtadalių atstovų balsų dauguma, jeigu kongrese dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai AF valdybos nustatytų atstovų skaičiaus.

2. Nutarus likviduoti AF, AF turtas perduodamas Lietuvos vyskupų konferencijai katalikiškojo jaunimo auklėjimo ir lavinimo reikalams.

atnaujinta: 2006-06-02