 |
Arkivysk.S.Tamkevičius
Mylėkime vieni kitus!
Apaštalas Jonas savo laiške krikščionims rašo: Mylimieji!
Mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo. Kiekvienas, kuris myli, yra
gimęs iš Dievo . Apaštalo žodžiai yra aidas Jėzaus Kristaus
paraginimų, kuriuos jis nuolatos kartojo savo mokiniams: Tai mano
įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus myliu. Pasilikite
mano meilėje. Jūs būsite mano draugai, jei darysite, ką jums įsakau.
Kristaus evangelija yra vadinama meilės evangelija, nes joje nuolatos
skamba žodis mylėk.
Nuo Kristaus evangelijos nutolęs pasaulis iškreipia
meilės suvokimą ir šitą žodį dažnai taiko ten, kur tikros meilės
nesurasi nė su žiburiu ir tuo žodžiu pridengia tik aistros šėlsmą.
Pasaulis nieko nėra taip išniekinęs, kaip meilės, kuri, iš tikrųjų,
yra dieviška, nes išėjusi iš paties Dievo širdies.Meilė yra iš
Dievo,- skelbia evangelija. Sustokime ir valandėlę pamąstykime apie
meilę, kaip brangiausią Dievo dovaną žemės vaikams.
Kokia yra tikrosios meilės esmė? Kristus taip sako: Nėra
didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti, o geriausias
Jėzaus mokinys Jonas tvirtina: Dievo meilė pasireiškė mums tuo, jog
Dievas atsiuntė į pasaulį savo viengimį sūnų, kad mes gyventume per
jį. Jėzaus meilės viršūnė buvo jo kryžius, kurį prisiėmė už
mūsų nuodėmes, todėl kiekvienas nukryžiuotojo Kristaus atvaizdas ne tik
iškalbingiausiai byloja, kaip Dievas myli žmogų, bet ir ragina mus
mylėti ne savanaudiška, bet pasiaukojančia meile. Nėra meilės, kai tik
kalbama apie meilę, bet siekiama tik patenkinti aistrą. Nėra meilės, kai
žiūrima į žmogų, kaip į malonumo įrankį, nes tikra meilė visada yra
sujungta su auka. Tikra meilė nepabėga šalin dėl iškilusių sunkumų,
bet ji, anot apaštalo Pauliaus, viską pakelia ir viską ištveria. Tokią
meilę dažnai matome gerose šeimose, kur tėvai neskaičiuoja nei laiko,
nei nemigos naktų, kad tik vaikai būtų laimingi, o vaikai savo klusnumu
bando palengvinti tėvams jų pareigų naštą. Noriu pabrėžti, kad
klusnumas yra tikros meilės tikriausia apraiška. Kristus kalba: Jei
laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip aš kad vykdau
savo Tėvo įsakymus ir pasilieku jo meilėje. Kur nėra klusnumo ar
susiklausymo, ten nėra ir meilės, ten, pagaliau, nėra ir Dievo.
Nežinau dėl ko mes šiandien labiau kenčiame, ar dėl
pinigų ar dėl tikros meilės stokos. Tikriausiai dėl pastarosios.
Žmogus, būdamas net dideliame varge, gali būti laimingas. Labai abejoju,
kad tie, kurie žudosi, skurdžiau gyvena, nei mūsų politiniai ir
sąžinės kaliniai sovietiniuose lageriuose, kurie sunkiausiose sąlygose
sugebėjo išlaikyti dvasinį giedrumą. Labai patarčiau nusipirkti
mokytojos Adelės Dirsytės, kuriai Apaštalų Sostas jau leido pradėti
beatifikacijos bylą, kygelę; joje surinkti mokytojos laiškai iš
įvairių kalinimo vietų. Gyvendama pusbadžiu nežmoniškai sunkiose
sąlygose, ji nedejavo, bet jos mintys nuolatos sukosi apie kitus, kad
kitiems būtų gera, kad kiti būtų laimingi.
Jėzus Kristus ne tik savo kryžiumi mus moko meilės,
bet ir nuolatiniu buvimu su mumis Eucharistijoje. Jėzus panoro likti su
mumis Mišių aukoje, kur jis sudabartina savo kryžiaus auką, jis laukia
mūsų bažnyčių tabernakuliuose, kviesdamas mus mokytis pasiaukojančios
meilės.
Už trijų dienų šioje Katedroje pradėsime
Eucharistinį Kongresą, kurį galima būtų pavadinti dieviškos Meilės
kongresu, nes jame viskas liudys tik apie tikrą žmogaus ir Dievo meilę.
Į Kongresą rinksis žmonės ne peštis, bartis ar vieni kitus kaltinti,
bet pilni meilės vieni kitiems ir Dievui. Per Eucharistinį Kongresą mes
atsiprašysime Dievo už savo meilės trūkumą, padėkosime Jėzui Kristui,
kad jis mus myli ir visada yra su mumis, net ir tada, kai mes nesame jam
ištikimi ir kartais net bėgame nuo jo. Per Kongresą mes paaukosime Dievo
meilei savo gyvenimą ir visą Lietuvą. Viešpačiui mes pasakysime, jog
nenorime, kad piktasis viešpatautų mūsų širdyse, šeimose ir
Tėvynėje, bet kad maloninga Viešpaties ranka lydėtų mūsų laisvės
žingsnius.
Leiskite paskutinį kartą prieš Kongresą pakviesti
visus į didelę šventę. Labai esate laukiami birželio 1 - ąją 18 val.
čia Katedroje, kur prasidės II Lietuvos Eucharistinis Kongresas ir kurį
užbaigsime ateinantį sekmadienį po pietų Santaikos parke.
|