Autorius nežinomas
Lietuvių kalbos vertimas gautas iš Vaidoto Vaičaičio

Nematomos Žaizdos

Kartą gyveno labai temperamentigas mažas berniukas. Stengdamasis vaiką pamokyti, jo tėvas davė jam maišelį su vinimis ir liepė kiekvieną kartą, kai jis nesuvaldys savo pykčio, įkalti vieną vinį į tvoros stulpą.

Pirmą dieną stulpe buvo įkaltos 37 vinys. Vėliau daugiau prisidėjo. Su laiku berniukas išmoko suvaldyti savo pyktį ir kasdien įkalamu vinių skaičius ėmė mažėti.

Pagaliau atėjo diena, kada berniukas neprarado savitvarados. Apsidžiaugęs berniukas pranešė apie tai tėvui ir šis pasakė, kad dabar, kiekvieną dieną, kai sūnui pavyks susitvardyti, jis gali po vinį ištraukti iš tvoros.

Bėgo laikas ir vieną dieną berniukas pranešė tėvui, kad stulpe nebeliko nei vienos vinies. Tada tėvas paėmė sūnų už rankos ir nusivedė prie tvoros.

“Žiūrėk! nors vinių nėra, bet matai kiek tvoroje skylių liko. Tvora jau niekada nebus tokia, kokia buvo. Taip pat būva ir mūsų santykiuose su kitais. Kai žmogų užgauni ar negražiai su juo pasielgi, jame pasilieka toks pat ‘randas’ kaip šios skylės.. Žodinės žaizdos tiek pat skauda kaip ir fizinės žaizdos ir žodinių žaizdų ‘randai’ lieka, kaip ir šios skylės… Nesvarbu, kiek kartų po to atsiprašysi, ‘randas’ išliks.”

Venkime žodinių užgauliojimų. Vertinkime savo artimuosius, draugus. Tikrų draugų daug neturime, t.y. draugų kurie pasirengę mums padėti, mus pralinksminti, mus išklausyti, mums širdį atverti.

Nusiųskite šią žinutę visiems savo draugams ir šeimos nariams su prierašu:

“Atleisk man, jei kada nors palikau skylę tavo tvoroje, t.y. nematomą žaizdą, nuo kurios Tau liko ‘randas’.”

atnaujinta: 2006-06-02