1999.3.12 Lemonte prie Čikagos įvyko ateitininkų pasitarimas elektroninės spaudos reikalu. Pirmųjų metinių proga paduodame ištraukas iš įvadinių minčių, pristatytų tame pasitarime.

Romualdas Kriaučiūnas

Be savo spaudos nerimstame!

Organizacijos su laiku turi atsinaujinti ir persigrupuoti. Viena atsinaujinimo priemonių yra aktyvus susižinojimo, informacijos bei idėjinės inspiracijos tinklas. Tokio tinklo pavyzdžiai praeityje buvo sąjungų biuleteniai, Ateities žurnalas, ateitininkų skyriai periodinėje spaudoje ir t.t.

Pirmoji Ateitis, ranka rašytas laikraštėlis, išėjo 1910 metais.Nuo 1911 metų Ateitis buvo jau spausdinama spaustuvėje.Iš žurnalo pavadinimo kilo ir ateitininkų sąjūdžio bei pačios organizacijos pavadinimas.Ateitininkai – tai Ateities skaitytojai ir jos idėjų nešėjai. Išskyrus poros metų spragą antrojo pasaulinio karo metu,Ateitis buvo leidžiama pastoviai iki 1994 metų pradžios.

Po poros metų, 1996 metų vasarą, Moksleivių ateitininkų sąjungos centro valdyba nutarė išleisti vieną Ateities numerį ir jį redaguoti pakvietė mane.Visa surinkta ir paruošta medžiaga buvo pasiųsta spaustuvei tų pačių metų rugsėjo mėnesio gale.Pagaliau šis Ateities numeris skaitytojus pasiekė tik 1998 metų gegužės mėnesį.

Dėtos pastangos Ateitį perkelti į Lietuvą pavyko, bent iš pasirodžiusių žinučių spaudoje.Jau gal metai turimas atsakingas redaktorius, porą etatinių redaktorių, o tos Ateities vis nematyti. Neseniai gautame laiške man vienas bičiulis rašė, kad Ateitis, būktai, neišeina dėl to, kad Federacija Ateičiai neparūpina trijų kompiuterių ir patalpų redakcijai. Tame pačiame laiške priduriama, kad tai yra tik pasiteisinimas, nes pinigų Ateičiai nestokojama.Nežinau kur teisybė, bet tuo tarpu gyvename be Ateities.

Susidariusią ateitininkiškos spaudos tuštumą gražiai, bet tik labai dalinai, užpildo ateitininkų skyrius Draugo dienraštyje. Padėka Laimai Šalčiuvienei ir jos sutelktam kolektyvui! Tačiau savaitinė spaudos kertelė neatstoja visų mūsų poreikių. Apie tai karts nuo karto buvo viešai keliama, apie tai rašoma, apie tai diskutuojama.Yra labai aišku, kad be savos spaudos nerimstame.

1998 metų rudenį Ateities savaitgalyje Lemonte diskusijų metu dr. Vytautas Narutis pasiūlė ateitininkijos ar išeivijos “web site” galimybę.Tas savaitgalis buvo aprašytas Ramunės Kubiliūtės Drauge (1998.11.21).Inspiruotas galimybių, aš po to parašiau rašinį “Elektroninės Ateities galimybė reali”, kuris buvo išspausdintas ateitininkų skyriuje Drauge (1999.1.9.).

Porą dienų anksčiau Laima Šalčiuvienė savo elektroniniame bendralaiškyje saujelei ateitininkų, tarp kitų reikalų, rašė: “Ar mums nevertėtų visiems (ir pakviečiant kitus ateitininkus) kada nors susieiti aptarti galimybę platesnių ‘e-mail’ susirašinėjimų, gal net įvedimą Amerikos ateitininkijos ar išeivijos ateitininkų ‘website’?”

“Pati rinkdama ir pateikdama medžiagą Draugui, mūsų ‘Iš ateitininkų gyvenimo’ skyriui, jaučiu, kad būtina turėti ką daugiau, negu tik skyrių Drauge !Čia ne tik todėl, kad Draugas sprendžia kas bus spausdinama, kas ne, bet ir todėl, kad yra neįmanoma šeštadienio puslapyje sutalpinti viską kas būtų ateitininkams svarbu. Ar ne laikas atgaivinti SAVĄ spaudą, kad žinotume ne tik kaip veikia, bet ir kaip galvoja IŠEIVIJOS ATEITININKAS; kad savo spaudos puslapiuose galėtume panagrinėti įvairius mums svarbius klausimus!Šis spaudos klausimas iškilęs ne kartą. Sendraugių valdyboje esameiškėlę savos spaudos reikalą... Mes turime žmonių, kurie galėtų tokį leidinį redaguoti, kurie galėtų sudaryti redakciją, tik turime į juos kreiptis.”

Laimai Šalčiuvienei esant Lietuvoje, ateitininkų skyriui Drauge pasiunčiau ilgoką pasikalbėjimą su Giedros korporacijos premijos laimėtoja.Po to iš Irenos Regienės, Draugo redaktorės, gavau laiškutį, rašytą 1999.2.18. Padėkojus už straipsnįpastebėjo, kad jis ilgokas, bet tinkąs tik ateitininkų skyriui. Tuo pačiu priminė, kad “Čia vėl iškyla akivaizdus reikalas turėti savo spaudą, kad ir biuletenio forma, kur galima būtų įvairius rūpimus reikalus gvildenti.Drauge tos kelios skiltys šeštadieniais numatytos veiklai aprašyti, arba apie renginius ir įvykius pranešti.”

Taigi, mūsų pastangas turėti savo spaudą skatina ir mus priglaudęs Draugas.Kita paskata ateina iš buvusio Ateitininkų federacijos vado prof. dr. Justino Pikūno.Po vizito pas jį, Laimai Šalčiuvienei E-laiškučiu sausio 7 dieną rašiau: “Vakar būnant pas Pikūnus, trumpai pakalbėjome apie Ateities reikalus.Trumpai susumuojant, dr. Pikūnas sakė, kad ateitis yra PC technologijoje. Taigi, ir mūsų Ateitis ten priklauso.Mes visi sutikome, kad tiems (sendraugiams), kurie neturi savo PC, jų anūkai tikrai tai turi ir čia būtų proga anūkams susipažinti su lietuvišku puslapiu ir tuo pabendrauti su seneliais.”

Tai keletas man žinomų momentų, atvedusių visus į svarbu pasitarimą ateitininkiškos spaudos reikalu. Linkėjimas ir troškimas, kad pasitarimo dalyviai neišsiskirstytų nepadarę apčiuopiamų sprendimų ir konkrečių įsipareigojimų ateičiai.

PRIERAŠAS (2000.2.15): Beveik prieš metus išreikštas nerimas savos spaudos reikalu tapo “pažabotas”. Metų bėgyje iš Lietuvos jau susilaukėme keturių Ateities numerių.Padėka visiems, tai įgalinusiems!Taip pat jau turime savo elektroninį tinklalapį, kuriame iki šiol yra sutelkta apie devyniasdešims įvairaus ilgio rašinių, straipsnių bei informacinės medžiagos.

atnaujinta: 2006-06-02