|
Penkioliktąjame Ateitininkų Federacijos (AF) kongrese numatoma keisti AF
įstatus. Projektą parengė AF nariai, teisininkai Vygantas Malinauskas ir
Darius Mickevičius. Iki birželio 15 d. skelbiamas viešo svarstymo ir
pasiūlymų/pastabų pateikimo laikotarpis. Projektas patalpintas
http://w.w.w.manau.lt/kongresas/archives/38/#more-38. Suiteresuotieji
skatinami pasisakyti, kad iš anksto būtų galima suderinti įstatų projektą ir
be didesnių svarstymų priimti kongrese. Pastabas galima siųsti el. paštu:
darius.mickevicius@tf.vu.lt
ir vygantas@lcn.lt Šia proga noriu
padaryti savo pastabas ir bendrus pasiūlymus. Pirmiausia, reikia prisiminti,
kad ateitininkija pirmoje vietoje buvo ir turi likti gaivalingu sąjūdžiu. Ji
tapo organizacija tik iš reikalo sąjūdžio energiją taikliau susemti ir ją
kuo plačiau paskleisti. Be sąjūdžio nereiktų ir organizacijos. Toliau
skatintinas daugelį metų praktikuotas sąjungų savarankiškumas. Mūsų viešame
ir privačiame gyvenime skatintina meilė, pasitikėjimas savimi bei vieni
kitais ir skaidrumas bei viešumas. Tai turėtų atsispindėti ir AF įstatuose.
Tuo pačiu reikia mažinti kontroliavimą, bereikalingus tvirtinimus ir
slaptumą. Iš to sektų, kad taip pat skatintina veiklos decentralizacija, o
ne organizacinė biurokratija.
Taip pat reikia manyti, kad atėjo laikas aiškiai-šviesiai-tiesiai apsivalyti
nuo neaiškumų ir iš to išplaukiančių keblumų, liečiančių dviejų pagrindinių
AF organų užduotį ir pareigas. AF taryba turi būti sprendžiamasis organas, o
AF valdyba turi būti vykdomasis organas. Taškas. Tokioje sąrangoje AF
pirmininkas tampa vykdomuoju pirmininku, o generalinis sekretorius tampa
reikalų vedėju ar vykdomuoju vicepirmininku. Jie abu lieka AF valdybos
sąrangoje.
Pabaigai palikau kartais opiu dalyku pasirodantį dalyką - tai samdinius ir
pinigus. Neturiu galutinės redakcijos įstatams, bet vėl noriu grįžti prie
pirminės minties, kad ateitininkija visų pirma yra sąjūdis. Sąjūdžio nariai
noriai dirba, aukojasi ir gyvena dėl idėjos. Pasitenkinimas ateina ar turėtų
ateiti ne iš finansinio atlyginimo, o iš meilės siekiant "Visa atnaujinti
Kristuje!" Ir šioje srityje ateitininkija turi gražią savanoriškumo
tradiciją, kur bet kokie išmokėjimai buvo ribojami tik faktinų išlaidų
padengimui. Kai kurių noras organizaciją apstatyti apmokamomis pozicijomis
būtų tik mūsų pačių pasidavimas materializmui ir savanaudiškumui prieš kurį
dažnai pasisakome, ypač kai tai matome kituose. Tačiau graži pradžia jau
padaryta, nes įstatų projekte skaitome siūlymą, kad "Už veiklą AF valdyboje
negali būti atlyginama". |
