Pirmiausia, sveikinimai naujose ir svarbiose pareigose! Kaip visa tai
atsitiko ir kokie pirmieji įspūdžiai?
ŠAAT primąjame posėdyje 2006 m. balandžio pabaigoje pasiskirstėme
pareigomis. Kad man atiteko pirmininkės pareigos, priimu, kad tai buvo Dievo
veikimas. Puikūs ateitininkai sudaro šią tarybą. Tuoj pat jautėsi darbinga
nuotaika ir užsidegimas.
Kokius jau pradėtus, bet dar nebaigtus projektus "paveldėjote" iš
buvusios ŠAAT-bos?
Kun. Stasio Ylos "Ateitininkų vadovo" naujoji laida jau paruošta ir
šiomis dienomis pradedama spausdinti. Adelės Dirsytės peticijos su
surinktais parašais neužilgo bus nuvežtos į Lietuvą. Toliau bus dirbama su
sąjungomis peržiūrint ir sutvarkant įstatus.
Kokie "degantys" darbai prieš akis jau dabar?
Šiaurės Amerikos ateitininkų dalyvavimas kongrese Panevėžyje, Ateitininkų
organizacijos pristatymas Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV LB komisijos
posėdžiuose birželio gale Lemont, IL., artėjančios sukaktys (ateitininkijos
šimtmetis bei kun. Stasio Ylos mirties dvidešimtpenkmetis), Sendraugių
sąjungos valdybos rinkimai, metinės temos ir šūkio skelbimas. Tai tik keli
iš užsibrėžtų darbų.
Iš pasikalbėjimo spaudoje su Irena Bikulčiene, Ateitininkų kongreso
organizacinio komiteto pirmininke, matosi, kad užsienio ateitininkus priimti
jau pasiruošta. Tuo tarpu kokia yra ŠAAT-bos rolė paties kongreso rengime,
programos nustatyme, jos išpildyme?
Dabartine ŠAAT savo kadenciją pradėjo balandžio gale. Ateitininkų
kongreso rengimo darbai jau buvo įsibėgėję, programa sudaryta. Tat mums buvo
per vėlu įsijungti į ruošą. Buvusi ŠAAT pirmininkė Nijolė Balčiūnienė
kongrese skaitys pranešimą apie ŠAAT darbus, atliktus 2003-2006 metais.
Kaip žinote, kongrese bus AF įstatų peržiūra. Yra paruoštas įstatų
projektas. Noriu atkreipti į tame projekte pramatytą trijų eilučių ilgumo
aptarimą, liečiantį užsienio ateitininkiją. "Užsienyje gyvenantys
ateitininkai organizuojasi bei pasirenka savo veiklos organizacinę formą ir
teisinį statusą, atsižvelgdami į savo krašto aplinkybes, įstatymus ir kiek
įmanoma į šiuos įstatus" (64 straipsnis). 67 -jame straipsnyje, kalbant apie
AF pajamų šaltinius, vėl minimi užsieniečiai. Kokia Jūsų nuomonė apie čia
išsakytų santykių formulavimą?
Neužilgo vyksiu į Lietuvą ir žadu susitikti su Darium Mickevičium ir
kitais. Nenorėčiau komentuoti, kol nepasikalbėsime apie išeivijos rūpesčius
kas liečia įstatus.
Kongrese bus renkamas AF pirmininkas ar pirmininkė. Dabar provokuojantis
klausimas. Ateitininkų istorijoje jau esame turėje AF Tarybos pirmininkę.
Kokia galimybė būtų iškelti moters kandidatūrą? Juk dauguma ateitininkų
organizacijos narių yra merginos ir moterys. Jeigu jos norėtų, ir be vyrų
balsų galėtų AF pirmininke išsirinkti moterį. Juk kvalifikuotų moterų tikrai
turime, ar ne?
Svarbiausia, kad būtų išrinktas Ateitininkas (su didžiąja A), o tai
galėtų būti ir moteris.
Ar būtų tikslu į AF Tarybą iškelti bent porą išeivijos kandidatų? Kitu
atveju, su laiku, galime abiejose Atlanto pusėse pradėti sekti posakį, kad
"ne mano kiaulės, ne mano pupos".
Svarbu siekti artimesnio bendradarbiavimo ir būti gerai informuotiems.
Todėl man atrodo, kad būtų tikslu turėti išeivijos atstovą AF taryboje, nors
žinau, kad tai nepaprastai didelis įsipareigojimas, reikalaujantis daug
laiko ir pasiryžimo.
Grįžkime į netolimą praeitį. Kandidatų pasisakymuose prieš ŠAAT rinkimus
Jūs atsakėte į keturius patiektus klausimus. Tada duotus Jūsų atsakymus
trumpai susumuosiu. Į ŠAAT kandidatavote, nes buvote įtikinta, kad galėsite
prisidėti prie Tarybos veiklos. Į Tarybą atsinešate įsitikinimą ateitininkų
sąjūdžio svarba. Taip pat atsinešate organizacinės patirties. Tarp
svarbiausių ŠAAT uždavinių paminėjote Kanados ir Šiaurės Amerikos rytinio
pakraščio ateitininkų veiklos atgaivinimą. Norėjote skirti dėmesį kuopų
globėjams ir jų pasitobulinimui. Taip pat minėjote norą naujai atvykusius
lietuvius įtraukti ateitininkų šeimon. Kongreso proga ir veiklos
suaktyvinimui siūlėte skirti dėmesį jaunoms šeimoms, kelti stiprios
krikščioniškos šeimos sąvoką.
Man įdomu, kad pirmoje vietoje išskiriate ateitininkų sąjūdžio svarbą.
Malonėkite apie tai daugiau ką pasakyti. Aš esu vienas iš tų, kurie mano,
kad per daug kreipiame dėmesio organizacijai, o per mažai sąjūdžiui.
Ateitininkų sąjūdžio misija yra Visa atnaujinti Kristyje. Iš tos misijos
ir turi ateiti visa organizacinė dinamika. Norint kad organizacinis ratas
gerai suktusi, reikia didesnį dėmesį kreipti į rato ašį, į misiją.
Stipri ir aiški Jūsų pozicija krikščioniškos šeimos ugdymo reikalu. Ar
turite kokių konkretesnių minčių ar pavyzdžių kaip visa tai įgyvendinti?
Siūlyčiau kurti mažas ateitininkų bendruomenes. Jaunoms ateitininkų
šeimoms būti kartu, bendrauti, diskutuoti, paremti viens kitą. Būti idėjos
draugų tarpe, kad nepasijaustų, kad vieni bando atsispirti prieš srovę. Kai
auginome mažus vaikus prieš maždaug 25 metus Amerikos rytiniame pakraštyje,
mums buvo sudaryta proga kas antrą
mėnesį praleisti savaitgalį kartu su penkiomis-šešiomis ateitininiškomis
šeimomis. Tai vyko vyresniųjų ateitininkų iniciatyva. Jie ir prisidėdavo
prie pokablių.
Kokių ryšių ir santykių norėtumėte su Lietuvos ateitininkais?
Per Jubiliejinę stovyklą užsimezgė pažintis su iš Lietuvos atvykusiais
ateitininkais. Po stovyklos jie svečiavosi mūsų namuose. Keliavome kartu po
Naująją Angliją, o vėliau rudenį susitikome Lietuvoje. Man atrodo, kad per
asmeninius ryšius atsiranda noras bendradarbiauti ir organizacinėje
plotmėje. Todėl manau, kad reikia sudaryti kuo daugiau progų susitikti ir
susipažinti, bendrauti, stovyklauti kartu.
Ačiū už įdomų pokalbį. Visokeriopos sekmės ir Dievo palaimos naujose
pareigose!