Romualdas Kriaučiūnas

Organizacinio rato centre yra Ateitininkų sąjūdžio misija

Pokalbis su ŠAAT pirmininke Danguole Kuoliene

Pirmiausia, sveikinimai naujose ir svarbiose pareigose! Kaip visa tai atsitiko ir kokie pirmieji įspūdžiai?

ŠAAT primąjame posėdyje 2006 m. balandžio pabaigoje pasiskirstėme pareigomis. Kad man atiteko pirmininkės pareigos, priimu, kad tai buvo Dievo veikimas. Puikūs ateitininkai sudaro šią tarybą. Tuoj pat jautėsi darbinga nuotaika ir užsidegimas.

Kokius jau pradėtus, bet dar nebaigtus projektus "paveldėjote" iš buvusios ŠAAT-bos?

Kun. Stasio Ylos "Ateitininkų vadovo" naujoji laida jau paruošta ir šiomis dienomis pradedama spausdinti. Adelės Dirsytės peticijos su surinktais parašais neužilgo bus nuvežtos į Lietuvą. Toliau bus dirbama su sąjungomis peržiūrint ir sutvarkant įstatus.

Kokie "degantys" darbai prieš akis jau dabar?

Šiaurės Amerikos ateitininkų dalyvavimas kongrese Panevėžyje, Ateitininkų organizacijos pristatymas Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV LB komisijos posėdžiuose birželio gale Lemont, IL., artėjančios sukaktys (ateitininkijos šimtmetis bei kun. Stasio Ylos mirties dvidešimtpenkmetis), Sendraugių sąjungos valdybos rinkimai, metinės temos ir šūkio skelbimas. Tai tik keli iš užsibrėžtų darbų.

Iš pasikalbėjimo spaudoje su Irena Bikulčiene, Ateitininkų kongreso organizacinio komiteto pirmininke, matosi, kad užsienio ateitininkus priimti jau pasiruošta. Tuo tarpu kokia yra ŠAAT-bos rolė paties kongreso rengime, programos nustatyme, jos išpildyme?

Dabartine ŠAAT savo kadenciją pradėjo balandžio gale. Ateitininkų kongreso rengimo darbai jau buvo įsibėgėję, programa sudaryta. Tat mums buvo per vėlu įsijungti į ruošą. Buvusi ŠAAT pirmininkė Nijolė Balčiūnienė kongrese skaitys pranešimą apie ŠAAT darbus, atliktus 2003-2006 metais.

Kaip žinote, kongrese bus AF įstatų peržiūra. Yra paruoštas įstatų projektas. Noriu atkreipti į tame projekte pramatytą trijų eilučių ilgumo aptarimą, liečiantį užsienio ateitininkiją. "Užsienyje gyvenantys ateitininkai organizuojasi bei pasirenka savo veiklos organizacinę formą ir teisinį statusą, atsižvelgdami į savo krašto aplinkybes, įstatymus ir kiek įmanoma į šiuos įstatus" (64 straipsnis). 67 -jame straipsnyje, kalbant apie AF pajamų šaltinius, vėl minimi užsieniečiai. Kokia Jūsų nuomonė apie čia išsakytų santykių formulavimą?

Neužilgo vyksiu į Lietuvą ir žadu susitikti su Darium Mickevičium ir kitais. Nenorėčiau komentuoti, kol nepasikalbėsime apie išeivijos rūpesčius kas liečia įstatus.

Kongrese bus renkamas AF pirmininkas ar pirmininkė. Dabar provokuojantis klausimas. Ateitininkų istorijoje jau esame turėje AF Tarybos pirmininkę. Kokia galimybė būtų iškelti moters kandidatūrą? Juk dauguma ateitininkų organizacijos narių yra merginos ir moterys. Jeigu jos norėtų, ir be vyrų balsų galėtų AF pirmininke išsirinkti moterį. Juk kvalifikuotų moterų tikrai turime, ar ne?

Svarbiausia, kad būtų išrinktas Ateitininkas (su didžiąja A), o tai galėtų būti ir moteris.

Ar būtų tikslu į AF Tarybą iškelti bent porą išeivijos kandidatų? Kitu atveju, su laiku, galime abiejose Atlanto pusėse pradėti sekti posakį, kad "ne mano kiaulės, ne mano pupos".

Svarbu siekti artimesnio bendradarbiavimo ir būti gerai informuotiems. Todėl man atrodo, kad būtų tikslu turėti išeivijos atstovą AF taryboje, nors žinau, kad tai nepaprastai didelis įsipareigojimas, reikalaujantis daug laiko ir pasiryžimo.

Grįžkime į netolimą praeitį. Kandidatų pasisakymuose prieš ŠAAT rinkimus Jūs atsakėte į keturius patiektus klausimus. Tada duotus Jūsų atsakymus trumpai susumuosiu. Į ŠAAT kandidatavote, nes buvote įtikinta, kad galėsite prisidėti prie Tarybos veiklos. Į Tarybą atsinešate įsitikinimą ateitininkų sąjūdžio svarba. Taip pat atsinešate organizacinės patirties. Tarp svarbiausių ŠAAT uždavinių paminėjote Kanados ir Šiaurės Amerikos rytinio pakraščio ateitininkų veiklos atgaivinimą. Norėjote skirti dėmesį kuopų globėjams ir jų pasitobulinimui. Taip pat minėjote norą naujai atvykusius lietuvius įtraukti ateitininkų šeimon. Kongreso proga ir veiklos suaktyvinimui siūlėte skirti dėmesį jaunoms šeimoms, kelti stiprios krikščioniškos šeimos sąvoką.

Man įdomu, kad pirmoje vietoje išskiriate ateitininkų sąjūdžio svarbą. Malonėkite apie tai daugiau ką pasakyti. Aš esu vienas iš tų, kurie mano, kad per daug kreipiame dėmesio organizacijai, o per mažai sąjūdžiui.

Ateitininkų sąjūdžio misija yra Visa atnaujinti Kristyje. Iš tos misijos ir turi ateiti visa organizacinė dinamika. Norint kad organizacinis ratas gerai suktusi, reikia didesnį dėmesį kreipti į rato ašį, į misiją.

Stipri ir aiški Jūsų pozicija krikščioniškos šeimos ugdymo reikalu. Ar turite kokių konkretesnių minčių ar pavyzdžių kaip visa tai įgyvendinti?

Siūlyčiau kurti mažas ateitininkų bendruomenes. Jaunoms ateitininkų šeimoms būti kartu, bendrauti, diskutuoti, paremti viens kitą. Būti idėjos draugų tarpe, kad nepasijaustų, kad vieni bando atsispirti prieš srovę. Kai auginome mažus vaikus prieš maždaug 25 metus Amerikos rytiniame pakraštyje, mums buvo sudaryta proga kas antrą

mėnesį praleisti savaitgalį kartu su penkiomis-šešiomis ateitininiškomis šeimomis. Tai vyko vyresniųjų ateitininkų iniciatyva. Jie ir prisidėdavo prie pokablių.

Kokių ryšių ir santykių norėtumėte su Lietuvos ateitininkais?

Per Jubiliejinę stovyklą užsimezgė pažintis su iš Lietuvos atvykusiais ateitininkais. Po stovyklos jie svečiavosi mūsų namuose. Keliavome kartu po Naująją Angliją, o vėliau rudenį susitikome Lietuvoje. Man atrodo, kad per asmeninius ryšius atsiranda noras bendradarbiauti ir organizacinėje plotmėje. Todėl manau, kad reikia sudaryti kuo daugiau progų susitikti ir susipažinti, bendrauti, stovyklauti kartu.

Ačiū už įdomų pokalbį. Visokeriopos sekmės ir Dievo palaimos naujose pareigose!

atnaujinta: 2006-07-31

Rankraščiai taisomi redakcijos nuožiūra.

Bendradarbių pasirašyti straipsniai nebūtinai reiškia redakcijos ar tinklavietės leidėjo nuomonę.

Tinklavietė nėra atsakinga už atspausdintos informacijos tikslumą.

Tinklavietės leidėjas yra Šiaurės Amerikos Ateitininkų Taryba.