Romualdas Kriaučiūnas

Ar visada "Tyla - gera byla"?

Neseniai teko skaityti santrauką apie vieną mokslinį straipsnį, paruošta Kerm Henriksen ir Elizabeth Dayton. Jų pasirinkta tema lietė organizacinę tyla sveikatos patarnavimų pramonėje. Beskaitant tą santrauką mintys nukrypo į kitus tylos atvejus, pasitaikančius pramonėje, valdžioje ir organizacijose. Pasirodo, kad tyla ne visuomet gera byla, nors liaudies išmintis taip sako.

Organizacinė tyla liečia žmonių palinkimą stengtis viską apeiti tylomis kai iškyla svarbios problemos ar nesutarimai jų organizacijose ar pramonėje. Minėti autoriai pastebi, kad jeigu labai reti, nors ir pavojingi, įvykiai nėra atydžiai peržiūrimi, susidaro įspūdis, kad tai nebuvo svarbi problema. Kitas pavojus kyla iš nusiteikimo, kad savo profesijoje dalyviai į save žiūri kaip esančius virš vidurkio ir nemato reikalo savo rutinoje ką nors atydžiai peržiūrėti ir gal pakeisti. Pasisekimus jie sau greitai priskiria, o už nesekmes pirštu rodo į aplinką, į susidėjusią padėti. Autoriai taip pat teigia, kad organizacijų nariai turi stiprų polinkį esamą padėtį tęsti bei išlaikyti, o ne iškilusia problema domėtis ar kaip kitaip "valtį supti".

Socialiniai faktoriai taip pat skatina minėtą organizacinę tylą. Yra didelis spaudimas prisitaikyti ir gauti pripažinimą savo bendradarbių tarpe. Atsakomybės miglotumas irgi prisideda prie tylos mentaliteto. Tai ypaš pastebima ten, kur pareigos ir atsakomybė yra neapibrėžtos, o paliktos asmeninei nuožiūrai. Tokiuose atvejuose sunku ką nors laikyti atsakingu, o be atsakingumo sumažėja ir pareigingumas. Aišku, viršininkai, kurie tik ieško asmenų kuo nors juos apkaltinti už klaidas ir klaideles sukuria nepasitikėjimo atmosferą. Tad vengtina kraštutinumų.

Yra trys organizacinio sužeidžiamumo srytys, reikalingos didesnio atydumo. Tai (1) nepagrįsti įsitikinimai, (2) problemas apeiną darbuotojai ir (3) sudėtingų organizacinių ar pramoninių procesų nesuvokimas. Autoriai rekomenduoja, kad vadovai ir viršininkai daugiau dėmesio kreiptų į nesutarimus ir įvairias siūlomas perspektyvas kaip organizacinės sveikatos požymius. Tuo pačiu vadovai turėtų kiek kritiškiau žiūrėti į per greitai įvykstancius sutarimus ir dienos nuotaikos sukurtą vienybę.

Viena ar porą šių minčių gali tikti ar patikti mūsų organizacijoje išrinktoms ar sudarytoms valdyboms ir taryboms. Pavasarį buvo išrinkta nauja Šiaurės Amerikos ateitinkų taryba. Vasaros viduryje susilaukėme naujos AF tarybos ir valdybos. Gal dar didesnį džiaugsmą sukėlė naujų Ateitininkų sendraugių sąjungų centro valdybų sudarymas Lietuvoje ir Šiaurės Amerikoje. Kaip žinome, tų organų kurį laiką nebuvo. Spaudoje skaitėme apie valdybų sąstatų pasikeitimus ir kitose AF sąjungose ar grupuotėse. Linkime visiems sekmės!

atnaujinta: 2006-12-05

Rankraščiai taisomi redakcijos nuožiūra.

Bendradarbių pasirašyti straipsniai nebūtinai reiškia redakcijos ar tinklavietės leidėjo nuomonę.

Tinklavietė nėra atsakinga už atspausdintos informacijos tikslumą.

Tinklavietės leidėjas yra Šiaurės Amerikos Ateitininkų Taryba.