Žuvėdra

Šaltis. Tamsa. Stiklo šukės.

Aš nukritau.

Kažkur toli girdisi ratų dundesys,
bet man jau tai nesvarbu.
Man niekas nebesugebės padėti.
Grotų spygliai man raižo kaktą,
o varvantis kraujas sustingsta ore.
Net bejėgė tamsa,
bandydama paslėpti mano gėdą,
susirango kampe.
Tamsūs šešėliai svaidosi aštriais kalavijais,
o pasišiaušusios katės išėjusios į mantingą medžioklę
išnyksta upės vagoje.

Įvairiaspalvės stiklo šukės
skaudžiai paliečia mano sudžiūvusios sielos rūbus.

Žinau, kad tai mano paskutinė naktis,
todėl su kantrumu ir atydžiu žvilgsniu stebiu,
kai paskutiniai mano sąžinės lašai
susigeria į teisybės žemę.

Aš išnykau.

Liko: ŠALTIS. TAMSA IR STIKLO ŠUKĖS.

atnaujinta: 2006-06-02