Mūsų ateitis

Aldas Kriaučiūnas
ŠAAT Ryšininkas spaudai

2008 metų gegužės mėnesio pirmąjį šeštadienį ŠAAT bei sąjungų atstovai susirinko Čikagoje aptarti nuveiktus darbus bei ateities veiklą. Paskutinis akivaizdinis posėdis buvo lapkričio mėnesį, o nuo tada įvyko keturios telekonferencijos. Žvelgiant į ateitį, pirmas pagrindinis užsiėmimas įvyks per Šokių šventę Los Angeles mieste. Tą progą plėtotės komisija svarsto organizuoti ‚informacijos kambarį‘ kuriame bus dalinima informacija apie ateitininkiją, apie dabartinę ateitininkų veiklą. Taip pat svarstoma turėti nuotraukų paroda. Toliau kartu su sajungų centro valdybomis dirbsime prie šio plano. Daugiau informacijos bus pristatoma ateityje.

Per vasarą taip pat bus pristatoma 2008-09 metų veiklos šūkis “Kurkime kultūra Kristaus tiesoje!“ Renkiant šį šūkį, ŠAAT naudojo Prano Dovydaičio mintis iš jo Ateitininkijos ideologinės deklaracijos: “Kultūra tik tada išteisins savo sąvoką, kuomet ji gamtos srityje padės žmogui atsiekti Dievo paskirtą tikslą, o tai bus atsiekiama tik tada, kai jos pamate bus Kristaus tiesa” (Ateitis, nr. 1, psl. 13). Parinktas šūkis apima gyvybės kultūrą, meilės civilizaciją, bei krikščioniškąją kultūrą. O vasaros pabaigai, svarstoma ruošti Studijų dienas Darbo dienos savaitgalį Dainavos jaunimo stovykloje.

ŠAAT taip pat tęsia A. Dirsytės veiklą. Kaip ankščiau rašyta, žiemą buvo pristatyti parašai Lietuvos valdžiai, kad A. Dirsytės palaikai būtų surasti ir atgabenti į Lietuvą. O mūsų dėmesys A. Dirsytei nėra tik todėl, kad ji visą savo gyvenimą buvo ateitininkė: moksleivė, studentė ir sendraugė. A. Dirsytė nepalūžo net ir sunkiausiose Sibiro sąlygose. Ji stiprino su ja kalėjusias lietuvaites žodžiu ir slapta parašytomis maldaknygėmis. Jos ranka parašyta maldaknygė pasiekė Vakarų pasaulį, buvo išversta į 14 kalbų, išspausdinta ir išplatinta penkiuose žemynuose. Jubiliejinių 2000 metų išvakarėse buvo pradėta jos beatifikacijos byla: ji yra kandidatė į palaimintąsias. Kadangi 2009 metais sueina 100 metų nuo A. Dirsytės gimimo, ŠAAT kviečia ateitininkus įtraukti šią sukaktį į 2008/2009 metų ateitininkų veiklą. Pavyzdžiui, ateitininkų vienetai gali suruošti renginį apie šią iškilią Sibiro kankinę arba gali surengti maldos vajų, kad A. Dirsytė būtų paskelbta palaimintąja.

ŠAAT toliau ruošiasi mūsų organizacijos šimtmečiui. Planuojama organizuoti kongresą Čikagoje 2011 metais lapkričio mėnesį, per Padėkos Dienos savaitgalį.

Daugelis žinių bus perduodama per mūsų tinklapį (www. ateitis.org), kuris buvo atnaujintas pereitų metų pabaigoje. Taip pat, gegužės mėnesio pirmoje pusėje pradedamas žinučių siuntimas e-paštu Ateitininkų sąrašo asmenims. Tikimės, kad greitas informacijos perdavimas, ką jau daro Lietuvių Bendruomenė, Wall Street Journal laikraštis, bei kiti padės mums artimiau dirbti su savo nariais. Norintys gauti šias žinutes gali prisirašyti prie elektroninio pašto sąrašo [ATzinios]

Romualdas Kriaučiūnas

Žaibo greičiu apie pasaulį apskriejo žinia, kad 2008 m. gegužės 4 d. į amžinuosius namus iškeliavo buvęs Ateitininkų federacijos vadas dr. Petras Kisielius. Elektroninėje ateitininkų konferencijos svetainėje Ateitininkų federacijos pirmininkas Vygantas Malinauskas visų ateitininkų vardu nuoširdžiai užjaučia jo šeimos narius: žmoną Stefaniją, dukterį dr. Jolitą su vyru dr. Vytu Naručiu, sūnų dr. Petrą Vytenį su žmona Daiva, vaikaičius Arą, Žarą, Sigą, Mantą, Zigmą ir Žibą, artimuosius, ateitininkus, bičiulius ir visus, kuriems velionis buvo brangus ir artimas žmogus.

“Iš šio gyvenimo pasitraukus dr. Petrui Kisieliui atsisveikiname su dar vienu didžiu žmogumi, išaugusiu bei subrendusiu ateitininkijos šeimoje ir savo ruožtu auginusiu bei brandinusiu ateitininkiją. Dr. Petras Kisielius atsistoja į vieną gretą su didžiaisiais ateitininkijos vadais, pasižymėjusiais ne tik visuomeniniu veiklumu, organizaciniais sugebėjimais, bet ir asmenybės integralumu, veiklia meile, išmintimi, jautrumu ir didele širdimi, kurioje vietos užteko ir mažam ir dideliam, jaunam ir senam. Visas dr. Petro Kisieliaus gyvenimas pažymėtas ištikima tarnyste Bažnyčiai, Tėvynei, lietuvių bendruomenei, ateitininkijai yra neblėstantis liudijimas jog idealas ir tikrovė asmens gyvenime gali sudaryti nedaldomą vienovę. Sykiu tai gyvas liudijimas ir pavyzdys mums jog ateitininkų idealai nebuvo ir nėra tik teorija. Dr. Petras Kisielius savo gyvenimu parodė ką gali duoti ateitininkija žmogui, kuris yra atviras ateitininkijos idealams ir ką per savo narius ateitininkija gali duoti Lietuvai ir pasauliui”, rašo Vygantas Malinauskas. Toliau jis primena, kad dr. Petro Kisieliaus gyvenimas buvo nuolatinė nenuilstama kova už geresnį pasaulį, laisvą ir laimingesnę Lietuvą.

Velionis gimė 1917.08.17 Marijampolėje. Buvo gydytojas, visuomenės veikėjas, medicinos daktaras. 1937 m. baigė Marijampolės marijonų gimnaziją, 1939 – Karo mokylą Kaune. 1943 – Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos mokyklą. 1944 m. buvo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto vidaus ligų katedros asistentas. 1944 m. pasitraukę į Vokietiją kur dirbo Tubingen universiteto Medicinos fakultete. 1949 m. persikėlė į JAV ir 1952 m. įsigijo Illinois valstijos medicines praktikos teises, gydytojavo Cicero, Illinois. Buvo Ateitininkų federacijos tarybos narys, 1974-79 Ateitininkų federacijos vadas.

Ateitininkų kongreso (1970) rengimo komiteto pirmininkas. Visų PLB seimų išeivijoje rinktas narys. PLB VI seimo (1983) komiteto pirmininkas. IX Lietuvių išeivijos tautinių šokių šventės rengimo komiteto pirmininkas. Lietuvių katalikų spaudos draugijos pirmininkas bei vicepirmininkas. Apie 20 metų dainavo lietuvių choruose. Priklausė Lietuvių fronto bičiuliams, buvo jų valdybos pirmininkas, tarybos narys. Dosniai rėmė lietuvių kultūros renginius, labdarą, religinius ir tautinius projektus. 1996 m. Popiežiaus Jono Pauliaus II apdovanotas Šv. Silvestro riterio ordinu.

Amžiną atilsį duok jam, Viešpatie!

Ateitininkų federacija gedi dėl š. m. gegužės 4 d. iškeliavusio į amžinybę buvusio Ateitininkų federacijos vado dr. Petro Kisieliaus (g. 1917 VIII 17) ir nuoširdžiai užjaučia jo šeimos narius žmoną Stefaniją, dukterį dr. Jolitą su vyru dr. Vytu Naručiu, sūnų dr. Petrą Vytenį su žmona Daiva, vaikaičius Arą, Žarą, Sigą, Mantą, Zigmą ir Žibą, artimuosius, ateitininkus, bičiulius ir visus, kuriems velionis dr. Petras Kisielius buvo brangus ir artimas žmogus.

Iš šio gyvenimo pasitraukus dr. Petrui Kisieliui atsisveikiname su dar vienu didžiu žmogumi išaugusiu bei subrendusiu ateitininkijos šeimoje ir savo ruožtu auginusiu bei brandinusiu ateitininkiją. Dr. Petras Kisielius atsistoja į vieną gretą su didžiaisiais ateitininkijos vadais pasižymėjusiais ne tik visuomeniniu veiklumu, organizaciniais sugebėjimais, bet ir asmenybės integralumu, veiklia meile, išmintimi, jautrumu ir didele širdimi, kurioje vietos užteko ir mažam ir dideliam, jaunam ir senam. Visas dr. Petro Kisieliaus gyvenimas pažymėtas ištikima tarnyste Bažnyčiai, Tėvynei, lietuvių bendruomenei, ateitininkijai yra neblėstantis liudijimas jog idealas ir tikrovė asmens gyvenime gali sudaryti nedalomą vienovę. Sykiu tai gyvas liudijimas ir pavyzdys mums jog ateitininkų idealai nebuvo ir nėra tik teorija. Dr. Petras Kisielius savo gyvenimu parodė ką gali duoti ateitininkija žmogui, kuris yra atviras ateitinkijos idealams ir ką per savo narius ateitininkija gali duoti Lietuvai ir pasauliui.

Dr. Petro Kisieliaus gyvenimas buvo nuolatinė nenuilstama kova už geresnį pasaulį, laisvą ir laimingesnę Lietuvą. Kova, kurioje blogis įveikiamas ne įniršiu ir galia, bet kantria meile ir gerumu. Baigęs savo nepaprastą žemiškąją kelionę velionis galėtų su apaštalu Pauliumi tarti „kovojau gerą kovą, baigiau bėgimą, išlaikiau tikėjimą“ (2 Tim 4).

Tikime ir viliamės, kad nuo šiol pas Viešpatį turėsime dar vieną galingą mūsų organizacijos užtarėją, kuriam užtariant Viešpats pašauks naujų iškilių vadų, veiklių visuomenininkų, karštų patriotų ir uolių krikščionių Bažnyčiai, Lietuvai ir ateitininkijai.

Su liūdesiu, viltimi ir dėkingumu maldos vienybėje

Ateitininkų federacijos vardu

Vygantas Malinauskas,
Ateitininkų federacijos pirmininkas

Šiandien steigiame nauja e-pašto konferencija, ATzinios(@)ateitis.org kurią Šiaurės Amerikos ateitininkų taryba naudos paskleisti naują ar skubią informaciją apie ateitininkų organizacijos įvykius, narius, spauda ir leidinius.

Tiktai ŠAAT paskirti redaktoriai galės siųsti šias žinutes. Prisirašusių e-pašto adresai bus laikomi privačiai ir nebus dalinami su kitais.

Prisirašykite prie konferencijos čia:
http://lists.ateitis.org/mailman/listinfo/ATzinios

Konferencijos naudojimo gairės randamos čia:
http://ateitis.org/ATzinios.php

Kun. Vaclovas Aliulis MIC

Gerbiamieji ir Mielieji,

leiskite pasidalyti smulkiais atsiminimais, kurie gali parodyti vieną kita a.a. brangiojo Velionio bruožą.

1942 ar 1943 metų vasara atostogaudamas su Pranu Račiūnu ir dar vienu kitu marijonų klieriku Varenoje ir maudydamasis Merkyje, įsivariau didelę rakštį po kairės pėdos didžiojo piršto nagu, ir ji ilgai pūliavo. Tada studentas medikas Petras, Račiūno draugas ir mano geras pažįstamas iš marijonų gimnazijos, ateidavo pas mus Kaune į vienuolyną ir rūpestingai gydė ta skaudulį, o kartu atnešdavo lietuviškos pogrindžio spaudos.

1990 m. aplankiau jį Čikagoje, draugiškuose jo namuose. Kadangi buvau nusišaldes ir smarkiai kosėjau, dr. Petras pakviete įsavo ligonine ir papraše kolegą gydytoją žydą padaryti rentgeno nuotrauka. Kolega padarė puikią nuotrauką (lig šiol ją turiu) ir neėmė atlyginimo, tik papraše pasimelsti. Ne karta esu tai dares.

Žinau, kad dr. Kisielius yra gydęs daugybę Čikagos lietuvių už minimalų honorarą arba už dėkui. Apie Vėlionio ateitininkišką, katalikiska, lietuvišką kultūrinę veiklą palieku papasakoti geriau ją išmanantiems, tik žinau, kad pasakojimo užteks ne vieneriems metams.

Džiaugiuosi, kad mūsiške marijonų gimnazija yra prisidėjusi prie Tavo, brangusis kilnusis Petrai, išugdymo. Atsisveikinu, paprašyk Viespatį, kad galėciau Tave susitikti Jo Amžinybėje.

Mieli ateitininkai,

Šiandien, gegužes 4-ta diena, mirė buves Ateitininkų Federacijos vadas a.a. dr. Petras Kisielius. Mintyse ir širdyse laikykime jo žmona Stefanija, dukra, ŠAAT nare, dr. Jolita Narutiene su vyru dr. Vytu Naruciu, sūnų, buvusi ŠAAT narį, dr.Petra Vyteni su zmona Daiva ir anūkus Ara, Žara, Siga, Manta, Zigma ir Žiba.

Visa ateitininkija liūdi netekus nepaprastos asmenybės. Jungkimės maldoje.

Su giliu liūdesiu,
Siaures Amerikos ateitininku taryba

Romualdas Kriaučiūnas

Šįmet prisimename prof. Dr. Antano Maceinos šimtąjį gimtadienį. Tą prisiminimą pradedu su porą jo prasmingų, tiesiog pranašiškų minčių, išsakytų Europoje prieš penkiasdešimts penkerius metus. “Kiekvienos emigracijos laukia išnykimas, jeigu joje neįsigali rezistencinis sąjūdis prieš pagundą virsti čiabuviu, prieš norą susikurti naują tėvynę, prieš sustingimą tautinėje srityje”. Jis išryškino dvejopą tremties sampratą Odisėjo ir Abraomo įvaizdžiais. Odisėjui tremtis yra pasmerkimas, ištikęs jį dėl Poseidono pykčio. Tai nelaimė, kurią jis stengiasi nugalėti. Todėl Odisėjas šios nelaimės metu nieko nekuria. Jis kantriai laukia, kada pasmerkimas pasibaigs. Odisėjas nuolat žiūri atgal, į savo paliktus namus, į savo tėviškę. Ateitis jam yra tiktai grįžimas į praeitį. Odisėjas ieško prarastos žemės. Jo ieškinys yra ne idealas, bet realybė. Odisėjas įveikia visus klajonių meto pavojus ir pagaliau jūra išmeta jį ant kranto. Jis grįžta namo, nieko iš tremties neparsinešdamas, tik gyvybę ir užgrudintą šeimos ir tėvynės meilę.

Tuo tarpu Abraomas, Viešpaties paliepimu, išėjo ieškoti Pažadėtosios žemės. Abraomui tremtis yra pašaukimas. Jis keliauja nešinas savo paties susikurto gyvenimo turiniu: savo šeima ir savo turtu, savo papročiais, savo religija, savo bendruomene. Tačiau visur jis yra tik svečias. Jis niekur neįsikuria, niekur nepasidaro čiabuvis. Abraomas žvelgia ne atgal, o pirmyn. Ateitis yra vienintelė gairė, kuri šviečia jo kelyje. Jis ragina tremtinius įsisąmoninti, kad praeitis jiems yra amžinai uždaryta, todėl nera jokios prasmės tremtyje tik dairytis atgal. Žvilgsnis atgal žadina laukimą, o laukimas – delsimą. Tremtiniai žlunga kaip tik todėl, kad jie laukia ir delsia, užuot veikę ir kurę. Todėl žvilgsnis atgal turi būti nugalėtas žvilgsnio priekin, laukimas turi būti pakeistas veikimu, o delsimas – kūryba. Tremtinys negali turėti naujos tėvynės, kaip jis negali turėti naujų tėvų. Tad jis siūlė rinktis Abraomo tremties tipą, ieškoti ne tiek to, kas prarasta, bet siekti to, kas turi būti iš naujo susikurta

Šiais žodžiais 2008 m. sausio-kovo mėn. “Į laisvę” žurnale Vincas Bartusevičius susumuoja prof. Antano Maceinos mintis, išsakytas 1953 m. vykusioje Europos Lietuvių Fronto bičiulių steigiamoje konferencijoje.

Būsimasis filosofas ir pedagogas Antanas Maceina gimė 1008 m. sausio 27 d. Bagrėnų kaime, Ašmintos valsčiuje, Marijampolės apskrityje. Baigęs penkias klases stojo į Vilkaviškio kunigų seminariją. 1928-32 VDU studijavo filosofiją ir pedagogiką. Studentaudamas 1930 m. pirmininkavo ateitininkų meno draugijai “Šatrija”, redagavo “Ateitį”. Išvertė eile T. Toth knygų jaunimui. 1932-35 studijas gilino Liuvene, Friburge, Strasburge ir Briuselyje. 1934 m. VDU apgynė filosofijos daktaro disertaciją tema “Tautinis auklėjimas”. 1935-40 m. VDU docentas. Pirmuoju bolševikmečiu pasitraukęs į Vokietiją, 1941 m. laikinosios vyriausybės pakviestas Kauno universiteto filosofijos fakulteto docentu. 1944-49 gyveno Vokietijoje, DP stovyklose. 1949 m. persikėlė į Freiburg kur nuo 1956 m. buvo Freiburg universiteto dėstytojas. Nuo 1959 m. professorius Miunster universitete.

Lietuvoje A. Maceina daugiausia rūpinosi trimis sritimis: pedagogika, kultūros filosofija ir socialiniu klausimu. Yra parašęs visą eilę svarių straipsnių ir vertingų knygų. Visuomeniškai A. Maceina daugiausia yra reiškęsis ateitininkuose, kur 1947-49 m. buvo Ateitininkų federacijos tarybos pirmininkas ir ėjo Federacijos vado pareigas. Lietuvoje buvo Lietuvių krikščionių darbininkų sąjungos centro valdyboje, skaitomas Lietuvių Fronto ideologu. Bostoniškėje “Lietuvių enciklopedijoje” rašoma, kad A. Maceina nėra tik filosofas siaura to žodžio prasme, o drauge teologas, poetas ir visuomenininkas. Jo kūryboje filosofinės problemos neatsiejamai sulydytos su teologiniu žvilgsniu, sąvokine išraiška ir poetine intuicija, teoriniai sprendimai - su visuomeninio reformatoriaus aistra. Stasio Šalkauskio mokinys, išėjęs tomistinę mokyklą, nėra tomistas, o tiesiog krikščioniškas filosofas. “Grynai spekuliatyviniai filosofiniai klausimai nėra Maceinos dominę, kaip jis nėra rūpinęsis nė savo ‘sistemos’ sudarymu. Anksčiau jo mąstymą labiau žadino vertybių filosofija, pokario metais – egzistencinė filosofija”.

Antanas Maceina kartu buvo ir poetas, skelbęs savo poeziją A. Jasmanto vardu. Juozo Girniaus aptarimu, “Poetinė jėga kurti žodį įgalina Maceiną ir filosofiniuose veikaluose pasiekti reto emocinio įtaigumo ir lygiai reto žodinio paprastumo”. Tad A. Maceinos veikalai buvo prieinami ir filosofijos nestudijavusiems. Ir abstrakčioms problemoms spręsti pagrindu A. Maceina rinkosi konkrečias situacijas (Didįjį Inkvizitorių, Jobą, Mickevičiaus Konradą, Solovjovo Antikristą). Anot J. Girniaus, žodžiais, kuriais A. Maceina apibūdino savo mokytoją S. Šalkauskį, tinka ir jam pačiam: ”Gyvenimo problema stovėjo jo mąstymo centre, ir jis sprendė ją pilnatvės šviesoje”.

Prisimenant Antato Maceinos šimtąjį gimtadienį, šias pastabas baigsiu su jo ypač įžvalgiu ir aiškiu priminimu ką reiškia būti kataliku, būti ateitininku (“Ateitis”, 1949, nr. 1). “Būti ateitininku reiškia giliai suprasti, dar daugiau pajausti ir galiausiai vykdyti Kristaus paskelbtą meilės dėsnį, kurio pasaulis šiandien neturi ir dėl kurio stokos žemė jau baigia virsti pragaru. Ateitininkija yra pašaukta atgaivinti šį meilės dėsnį ir vykdyti meilės darbus. Vien tik teisingumo mums neužtenka, nes ir kiekvienas padorus stabmeldis yra teisingas. Mūsų gyvenime reikia meilės pareigos; reikia geradarybės ir pasigelbėjimo dvasios; reikia, kad artimo meile virstų Dievo meilės išraiška, nes kitaip būsime melagiai; sakysime, jog mylime Dievą, kurio nematome, o nemylėsime artimo, kurį matome. Meilės kelias yra vienintelis kelias į pagonišką pasaulį. Šiuo keliu ėjo pirmieji krikščionys, šiuo keliu turime eiti ir mes. Kai naujieji stabmeldžiai apie mus sakys ‘žiūrėkite, kaip jie myli vienas kitą’, tuomet būsime sulaužę naująjį nesidomėjimą mūsų Dievu ir būsime vėl laimėje, kaip laimėjome kovos ir persekiojimu metu”.

Sulaukęs 79 metų, Antanas Maceina mirė 1987 m. sausio 27-tąją – savo gimimo dieną. Palaidotas sausio 29-tąją Bredbersdorf, savo krikšto dieną.

Jaunujų ateitininkų sąjungos stovykla Dainavoje vyksta kas metais, ir prieš stovyklą vadovai susirenka Vadovų kursuose šios svarbios ir smagios stovyklos pasiruošimui. Šįmet, šie kursai vyko balandžio 18 –20 dienomis. Į Chicago apylinkės Riverside miestelį susirinko nauji ir patyrę vadovai iš Pennsylvania, Maryland, Florida ir Michigan valstijų bei Cleveland ir Chicago miestų. Per tris dienas vadovai klausėsi paskaitų, diskutavo, įsigyjo naujų įgudžių, ir apmastė, ką reiškia vadovauti krikščioniškoje, lietuviškoje, tai yra, ateitininkiškoje dvasioje.

Suvažiavimas prasidėjo penktadienio vakare. Po maldos ir trumpo įvado, JAS CV pirmininkė Laima Aleksienė pristate tris stovyklautojų tėvus. Jie supažindino vadovus su atsakomybę kurios iš jų laukia tėvai kurie siunčia savo vaikus i stovykla. Savo mintimis su vadovais pasidalino Vytas Čuplinskas, Vanesa Kaselionytė-Sandoval ir Karilė Vaitkutė. Audra Narbutienė atsiuntėraštu atsakymus į klausimus, kuriuos perskaitė moderatorė, JAS CV narė Asta Zimkienė. Tėvai pasidalino savo skirtinga patirtimi. Vienas lankė stovykla kaip jaunutis ir pats vadovavo stovyklose, kita paminėjo kad jos dukra bus trečios kartos atstovė kuri lankys stovyklą Dainavoje, o trečia pasakė, kad ji pati niekad nestovyklavo jaunučių stovykloje ir jos dukrai bus pirmas išvykimas iš namų. Diskusijos metu išryškėjo tėvų pageidavimai. Atsakydami į klausimą kodėl siunčia vaikusį JAS, vienas tėvas pasakė norįs, kad jo vaikai stiprintu lietuvių kalbą ir katalikų tikėjimą. Pora prisiminė kaip joms buvo malonu stovykloje įsigyti lietuviškas drauges nuo pat mažens, nes gyveno toliau nuo lietuvių. Kita pasakė, kad ji per vasarą aplankė daug stovyklų ir savo dukrai šitą parinko. Ji prašė vadovų tikrai “matyti” vaikus – kad gal patys vaikai nepasakys kas jiems trugdo tai vadovų pareiga sužinoti kas yra negerai. Kad būtų smagiau ir lengviau prikalbinti vaikus lietuviškai kalbėti, Vytas davė vadovams iššūkį išmokti tris lietuviškus išreiškimus prieš stovyklą. Visiems patiko jo pateiktas pavyzdys – vieton sakyti “nemeluok”, galima sakyti “nekabink man makaronu.” Iš tėvų pusės buvo pageidaujama, kad vaikai pajustų meilę lietuvybei, pajustų katalikišką dvasią, gamtos grožį, atitruktų truputi nuo kasdieninio gyvenimo ir išmoktu kaip savarankiškiau pagyventi saugioje aplinkoje. Užbaigdami vakarą vadovai išmoko porą žaidimų ir paruošė vaidinimėlius kuriuos stovykloje pavaidins stovyklautojams.

Sekantį rytą, visi susirinko University of Illinois at Chicago patalpose. Kursų vieta buvo naujausiai atremontuotas universiteto pastatas su dideliais langais ir moderniškais irengimais. Dienos programą pradėjo p. Laima skatindama vadovus profesionališkai elgtis savo pareigose stovykloje ir visoje lietuviškoje veikloje. Tuo būdu, jie kaip individai bus pripratę prie aukšto lygio darbo ir tai atsispindės ir vėliau, kai ieškos darbo platesniame pasaulyje. Ji patarė kaip užpildyti darbo prašymo anketas ir ką reiškia darbe tinkamai elgtis.

JAS CV narė ir vyriausia mergaičių vadovė Daiva Kisielienė supažindino vadovus su jų atsakomybėmis ir stovyklos taisyklėmis. Tada pristatė ivairių tipiškų situacijų su kuriomis vadovai turės tvarkytis. Vadovai atpažino savo atsakomybę ir parodė koks būtų tinkamas elgesys.

Psichologė Pranutė Domanskienė išsamiai pristatė vaikų psichologija paskirdama diskusijų temas apie vaikus 7-10 metų grupėje ir 10-13 metų grupėje. Į jų elgesį galima žiūrėti kaip į intelektualinę, sociologinę ar emocinę pareišką. Ji įtraukė vadovus į diskusijas duodama situacijas kurias vadovai bandė išpręsti. Buvo kai kuriems idomu sužinoti, kad pagal psichologą Piaget, jauni vaikai nesugeba suprasti abstraktines mintis ir žiūri į pasaulį labai konkrečiai. Vadovai susipažino ir su Maslow bei Erikson teorijomis.

Po trumpos pertraukos, atvyko Chicago viešosios mokyklos patyrusi mokytoja Kristina Mondragon. Ji pamokė vadovus kaip išlaikyti tvarką vaikų būrelyje. Nors ji nebuvusi stovyklose, bet yra mokytojavusi trisdešimts metų ir pasidalino konkrečiais būdais kaip sujungti vaikus ir jų dėmesį pritraukti. Ji patarė visų pirma pasimelsti ir prašyti Dievo pagalbos auklėjant vaikus. Ji apibudino kaip ji kasdien bando bent vieną teigiamą pastabą kiekvienam vaikui duoti. Ji perspėjo, kad vaikai žino kai suaugę kalba vaikams paviršutiniškai ir, kad kartais jai reikia tikrai sukti galvą sugalvoti ką nors teigiamo pasakyti. Kai ji vienam neklaužadai pasakė, kad jis nuspalvino savo paveikslą spalva kuri jai patiko ir sukėlė ramumo jausmą, ji jautė kad čia buvo vienintelis geras dalykas kurį galėjo tam vaikui tuomet sakyti. Bet po to, jis ištikrųjų pasitaisė elgesiu ir didžiavosi kad jis gero padarė, per savo nuspalvuotą paveikslą ramindamas mokytoją. P. Kristinai svarbu, kad būtų penkios teigiamos pastabos kiekvieno vaiko elgesio pataisymui. Ji vaizdingai apibudino kaip galima vaiko dėmesį patraukti nerėkaujant ir be barimo.

Pietums kursų šeimininkė ir JAS Centro valdybos narė Žibutė Pranckevičienė palydėjo moksleivius iki vietinio itališko restaurano ir grynam ore dalyviai pavalgė sumuštinius. Po pietų Laima Aleksienė susumavo ryto paskaitas ir pakalbėjo apie strategijas naudojamas paveikti sunkiai suvaldomus vaikus. Ji pabrėžė, kad kai kurie vaikai elgiasi vienaip dėl jų igimto temperamento, o kiti tyčia ieško dėmesio siekdami keršto ar jėgos. Vadovai atliko pratimus kuriuose išryškino kaip galima žinoti kodėl vaikas negražiai elgiasi, ir kaip tinkamai reaguoti. Ji skatino, kad vadovai pasakytų vaikams teigiamai ir konkrečiai ko is ju laukia; ne tik įsakyti “Nebėkit!” bet “Prašau nebėkit, o vaikščiokit!”

Studentė ir patyriusi vadovė Regina Čyvaitė patarė vadovams kaip jie gali būti vaikams pavyzdys. Ji pristatė konkrečius užsiėmimus su kuriais galėtų ne tik užimti vaikus, bet ir sujungti juos į vieningą būrelį. Ji siūlė vadovams melstis netik su savo stovyklautojais vakare, bet pasimelsti kartu ir su kitais vadovais. Šitaip gautų Dievo paramą savo darbuose ir stiprintų ryšius tarpusavyje. Ji skatino vadovus sudaryti tvarkaraštėlį skirdami laiko dėmesiui “viens ant vieno” kiekvienam stovyklautojui. Iš Reginos moksleiviai išgirdo jos pačios patyrimus būnant vadove, sunkumus ir pastangas gerai vadovauti. Kadangi Regina stovykloje praves vakarines programas, ji ten bus gera įtaka vadovams ir stovyklautojams.

Michigan valstybė reikalauja, kad vadovai susipažintų su vaikų apsaugos istatymais. Tie istatymai buvo pristatyti ir pabrėžta kokia didelė atsakomybė yra nuolatinė vaikų priežiūra. Visi pasirašė anketą, kad jie supranta ir sutinka su šiomis taisyklėmis.

Per kursus vadovai pakartotinai girdėjo iš įvairių paskaitininkų, kad jie yra vaikams pavyzdys ir turi visuomet kalbėti lietuviškai. Pripažindami, kad tai yra sunku, vadovai pavieniui atsistojo ir viešai prižadėjo stengtis visuomet kalbėti lietuviškai ir prašė draugu pagalbos tai daryti. Tokiu budu, jie pripažino, kad tos pastangos turi kilti iš savęs o ne tik kad stovyklos vyriausybė jiems tai įsakė.

Tada ši gausi grupė universiteto kieme linksmai pažaidė keletą žaidimų, kurie sukurti suvesti burelius ir suartinti vaikų ryšius. Patyrus žaidimus, vadovams bus lengviau juos pravesti savo bureliams per stovyklos laisvalaikį.

Nors nemažai iš šitų moksleivių yra patyrę vadovai, buvo ir tokių kurie pirmą kartą vadovaus. Su jais buvo atskirų pokalbių. Po diskusijų apie stovyklos tvarką ir jų pareigas, visi jautėsi pasiruošę savo atsakomybėms.

Sekantį rytą, vadovai vyko į šv.Mišias Palaiminto Jurgio Matulaičio misijoje. Jie pilnai dalyvavo Mišiose, skaitydami skaitinius ir nešdami aukas. Po to nuskubėjo į Ateitininkų namus tęsti kursų programą. Ten atsirado ir daugiau kursų dalyvių. Stovyklos darbininkai šįmet bus subrendusi moksleivių grupė. Kadangi jie irgi yra esminė stovyklos dalis ir gali teigiamai įtakoti stovyklautojus, jie buvo kviesti dalyvauti sekmadienio paskaitose.

ŠAAT narė ir Daumanto-Dielininkaičio Jaunųjų Ateitininkų kuopos globėja Rasa Kasniūnienė kalbėjo apie Ateitininkų principų įgyvendinimas. Ji pristatė laikraščio iškarpą ir prašė susirinkusius atsiliepti į apibūdintą padėtį. Ji priminė moksleiviams kodėl ateitininkų ideologija išsivystė ir paaiškino, kad mūsų ideologija turi motivuoti mus veikti mūsų visuomenėje. Rasa pabrėžė, kad ateitininkai turi veikti, netik reguoti. Ji prašė, kad visi raštu ką nors ypatingai gero darytų stovykloje kas dieną, kad būtų skatinimas visiems taip pat daryti, ir tuo būdu skleistusi sąvoka gerai elgtis nelaukiant atpildo. Tai būtų ateitininkų veiklos pareiga. Jos skatinimas, kad vadovavimas yra proga sukurti ypatingas situacijas buvo panašu į p. Laimos pabrėžiamaą mintį per visus kursus: nors norime, kad vaikams būtų smagi stovykla, smagumas nėra tikslas. Smagumas atsitinka kai atsiekiame tikslą – vaikų vystymasi pagal ateitininkų principus.

Medicinos sesė Alda Polikaitienė pernai padirbo stovykloje ir patyrė jaunučių poreikius. Ji pristatė sveikatos išlaikimą stovykloje. Ji pabrėžė, kad reikia priminti vaikams pagrindines taisykles, plauti rankas, nedėti rankas prie burnos. Kai ji klausė kas svarbiausia išlaikyti sveikatą – išsimiegoti, plauti rankas, ar sveikai valgyti - vadovai ir darbininkai nustebo sužinoję, kad rankų plovimas yra svarbiausias. Kiti du veiksmai gali susilpninti kūną, bet jeigu bakterijos išsiskleidžia kune, tai vaikas gali sirgti. Alda turėjo paslaptingą kremą, kuįi moksleiviai patepė ant rankų, tada nusiplovė rankas, kaip paprastai. Po to, Alda pašvietė mėlyna šviesa ant rankų ir ten kur liko kremas pasirodė baltai. Tuo būdu, visi išmoko, kad dažnai mes negana nusiplauname prie nagų ir prie riešo.

Ji toliau pakalbėjo apie stovyklos sveikatos ypatybes, paruošdama visus susirinkusius padėti stovyklautojams išlaikyti sveikatą.

Tik liko laiko užpildyti vadovų kursų susumavimo anketą ir jau reikėjo pradėti keliones į namus. Vadovai išvyko atgal į savo pareigas gimnazijose ir savo kuopose, bet buvo pilni minčių,žinių, ir iššaukų Jaunųjų Ateitininkų Sajungos vasaros stovyklai.

L.A.

“Lietuvą Dievas apveizdi ir gina,
Amžiais suvargusios jos neapleis:
Ateičiai dvasios galiūnus augina
Vesdamas juos stebūklingais keliais.”

Dvasios Galiūnui Ateitininkų federacijos Vadui
A + A
Dr. PETRUI KISIELIUI

iškeliavus į amžinuosius namus, gilią užuojautą reiškiame šeimai bei visiems giminėms ir bičiuliams ir kartu liūdime.

Ateitininkų sendraugių sąjungos
Centro Valdyba

Neapmokamas priedas prie “Draugijos” 50 n-rio
ATEITIS.
vasario 1911 M. No. 1.
Saliamono Banaičio spaustuvė Kaune

“Ateitis” ir Jos Uždaviniai
Trįs pamatiniai klausimai

I. Kuomi mes save vadiname ir kodėl
II. Ką mes matome aplink save
III. Musų priedermės, siekiai ir keliai prie jų