MALDA Į GIRKALNIO GAILESTINGUMO MOTINĄ
(1943. 2. 8)
Paklydom, suvargom, sušalom.
Gailestingumo Motina,
ir vėl nepalikai musų vienų
vargo ir suspaudimo dienose,
ir vėl nusileidai iš dangaus
didžios šviesos spindėjime
ant mūsų krauju apšlakštytos žemės.
Motina, prie ko gi, o prie ko gi pulsime,
prie ko šauksimės tame didžiame suspaudime, apleidime ir skurde?!
Pažvelk, o Motina,
į mūsų vargo ir ilgesio
sutrintas širdis,
|
į mūsų šalčio ir alkio
pamėlusias lūpas.
Grąžinki mus į šalį,
kurią mums
pats dangus dovanojo,
į kryžių ir bažnyčių žemę,
į kraštą,
kurį Tu nuo amžių pamėgai.
Leiski mums vėl išvysti
gausius malonėmis paveikslus,
šventoves.
Leiski vėl mums visiems giedoti
padėkos ir meilės himnus.
Gailestingumo Jėzui ir Tau,
Gailestingumo Motina,
kuri pažadėjai išmelsti
visų kalčių atleidimą.
Amen.
|
