J.P. , Bažnyčios žinių korespondentas

Pradėtas Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės beatifikacijos bylos procesas

Rugsėjo 24 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje šv. Mišiomis, vadovaujamomis Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičius, SJ, prasidėjo Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės beatifikacijos bylos procesas. Po pamaldų Kauno arkivyskupijos konferencijų salėje įvyko arkivyskupo S. Tamkevičiaus, SJ vadovaujamas bažnytinio tribunolo pirmasis posėdis. Posėdyje dalyvavo arkivyskupo delegatas šioje byloje kun. Adolfas Grušas, teisingumo gynėjas kun. teol. dr. Arūnas Jagelavičius, postulatorius mons. Pranciškus Tamulevičius, bylos notarė Alma Kraptavičiūtė, vysk. R. Norvila, kunigai, seminarijos auklėtiniai, tikintieji.

Paprašęs Viešpaties palaimos posėdžiui, arkiv. S. Tamkevičius SJ pasidžiaugė, kad Šventųjų skelbimo kongregacija leido pradėti A. Dirsytės paskelbimo palaimintąja kankinystės bylą.

Krikščionė pasaulietė, visame pasaulyje išgarsėjusios maldaknygės „Marija, gelbėk mus” autorė, mokytoja Adelė Dirsytė gimė 1909 m. balandžio 15 d. Kėdainių apskr. Šėtos parapijoje. Studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete. Dalyvavo ateitininkų veikloje, dirbo Lietuvių katalikių moterų draugijoje, rūpinosi našlaičiais ir vargšais, dirbo pedagoginį darbą. 1946 m. sovietų saugumo suimta ir nuteista 10 metų kalėti lageryje. Didžiąją tremties dalį praleido Kolymoje. 1953 m. sunkiausiomis tremties sąlygomis parašė maldaknygę „Marija, gelbėk mus”, kuri vėliau nelegaliai išsiųsta į Vakarus buvo išversta į daugelį užsienio kalbų. A. Dirsytė mirė neaiškiomis aplinkybėmis 1955 m. Chabarovsko kalėjimo ligoninėje.

A. Dirsytės giminių vardu kalbėjęs S. Ivanauskas pasidalijo mintimis apie mokytojos gimtinę. Šiandien Kėdainių apskr. Šėtos parapijos Pramislavos vienkiemyje, kur gimė ir užaugo Adelė, išlikę tik dalis sodybos ir klevas. Praėjusiais metais švenčiant A. Dirsytės 90-ąsias metines, prie sodybos pasodinta liepaitė. A. Dirsytės tėvai buvę pamaldūs ir darbštūs ūkininkai, tris vaikus leido į mokslus. Adelė 1928 m. baigė Kėdainių gimnaziją, įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą. Mirus tėvui, vėliau netekusi ir brolio paramos, Adelė Dirsytė buvo priversta nutraukti studijas. Kurį laiką ji dirbo Lietuvių katalikių moterų draugijoje, rūpinosi našlaičių ir vargšų šalpa, rašė straipsnius ir religinę poeziją. Tik 1940 m. gavo VDU Teologijos-filosofijos fakulteto aukštojo mokslo diplomą. Prasidėjus sovietų okupacijai dirbo mokytoja Vilniaus mergaičių gimnazijoje. Prelegentas trumpai priminė Adelės viešnages tėviškėje per vasaros ir žiemos atostogas, jos rūpinimąsi giminėmis ir artimaisiais.

Kauno ateitininkų vietovės valdybos narė V. Malinauskienė apžvelgė A. Dirsytės kaip ateitininkės veiklą. „A. Dirsytė brendo ateitininkijoje. Ateitininkija buvo jos veiklos laukas, ateitininkijos principai žymėjo jos pasirinktas veiklos sritis ir pagaliau ateitininkija tapo formalia jos kankinystės priežastimi, nes kaip arešto motyvas nurodoma, kad A. Dirsytė yra aktyvi antisovietinės nacionalistinės jaunimo katalikiškos organizacijos ‘Ateitis’ narė”, - sakė V. Malinauskienė.

Remdamasis Adelės laiškais iškilmingame posėdyje kalbėjęs šių laiškų leidėjas D. Akstinas („Atminties” leidykla išleido A. Dirsytės iš tremties rašytus laiškus „Jūs manieji”) akcentavo šios merginos pašaukimą būti mokytoja. Dr. M. Bloznelis apibūdino ją kaip tremtinių moterų dvasinę vadovę ir stiprintoją, sugebėjusią atskleisti kančios ir vargo prasmę sunkiausiomis Sibiro lagerio sąlygomis. Kun. prof. K. Trimakas kalbėjo apie visiems tremtiniams puikiai žinomą A. Dirsytės maldaknygę „Marija, gelbėk mus”, kuri yra išversta į daugiau kaip 10 pasaulio kalbų. „Per maldaknygę A. Dirsytė tapo Kristaus Bažnyčios dukra ir apaštalė”, - sakė kun. K. Trimakas. Po prelegentų pasisakymų vyko iškilmingas beatifikacijos proceso posėdis.

-jp-

atnaujinta: 2006-06-02