Pasikalbėjimas su Jonu Činga mums rūpimais klausimais
Apie pastangas, atnešančias matomus rezultatus
Šiame užjurio Ateitininkų tinklapyje, o vėliau ir ateitininkų skyriuje Drauge (2000.2.12) tilpo Ateitininkų federacijos pirmininko Vyganto Malinausko laiško ištraukos, liečiančios 1999 metų Lietuvos ateitininkų veiklos apžvalgą. Keliose to pranešimo vietose minimas Jono ir Aldonos Čingų fondas. Norėdami toliau informuotis, kreipiamės į Joną Čingą, gyvenantį Los Angeles mieste.
Kaip apibūdintumėte Čingų fondo istoriją, jo paskirtį ir ikišiolinius atsiekimus?
Lietuvai atgavus laisvę prasidėjo atgimimas įvairiose gyvenimo srityse. Pradėjo kurtis ir ateitininkai. Pradžioje su dideliu entuziazmu - vėliau pradėjo atslūgti, kai taip lauktas krašto ekonominis stovis nepagerėjo. Vyresniųjų nuotaikos paveikė ir jaunimą. Kaikuriose vietovėse ateitininkų veikla pradėjo pakrikti. Žinant, kad katalikiškas jaunimas yra geriausia atspirtis prieš visokius -izmus, nutarėme su žmona įsteigti fondą, kurio nuošimčiai eitų Federacijos Valdybai. Kadangi krašto politinė padėtis atrodė nepavydėtina ir nepastovi (seimas ir prezidentūra buvo komunistų rankose), nutarėme, kad fondo gyvavimas bus labiau užtikrintas, jei jis bus Kauno Arkivyskupijos priežiūroje.
|
Todėl 1996 metų liepos pabaigoje dalyvaujant ark. S. Tamkevičiui, dr. A. Žygui, kun. R. Grigui ir mudviem su žmona arkivyskupijoje aptarėme fondo įsteigimą ir jo tikslus. Greit po to arkivyskupo buvo pasiūlytas ir priimtas trumpas fondo statutas ir įnešta $100,000 suma. Dabar Komisija iš ark. S. Tamkevičiaus, kun. R. Grigo ir dabartinio Federacijos v-bos pirm. V. Malinausko nutaria kam paskirti gaunamus nuošimčius.
Federacijos pirmininko pranešime minimos trys išskirtinės kuopos - Pabradės, Gargždų ir Šiaulių - laimėjusios Čingų fondo surengtą moksleivių ir jaunųjų ateitininkų kuopų konkursą. Daugiau papasakokite apie šį konkursą. Kaip visa tai prasidėjo? Ar konkursas bus kasmet?
Jaunimo veiklos konkursą įstegėme dar prieš pirmąjį Kongresą - 1994 m. Jis skirtas duoti impulso moksleivių ateitininkų kuopoms ir veikia šalia anksčiau minėto fondo. Mintis kilo iš noro pagreitinti krašto patrijotinį bei religinį atgimimą, nes okupaciniais ir po to nepriklausomais metais, iki dr. Z. Zenkevičiaus vadovavimo Švietimo ir mokslo ministerijai, visur buvo puoselėjamas kosmopolitizmas. Mokyklose jaunimas mažai girdėjo apie patrijotizmą bei svarbą mylėti ir branginti lietuvybę.
Varžybos vyksta kasmet pagal konkuro komisijos ir fundatorių sutartas taisykles. Trijų premijų dydis: $500, $300, $200. Kadangi kuopos veikla labai daug priklauso nuo vadovų pasiaukojimo, darbštumo bei išradingumo, tų trijų kuopų globėjai dar gauna po $100. Konkurso Komisija, ypatingai jos pirm. dr. V. Rastenis, labai sumaniai tvarko ir praveda konkursus, besivadovaudama premijai gauti nuostatais, išstudijuodama skyrių pateiktus veiklos dokumentus ir apsilankydama kuopose.
Pirmaisiais metais pirmąją premiją gavo Kauno Šv. Kazimiero ateitininkų kuopa ir jos vadovės glob. M. Ignatonienė ir V. Zulonaitė; II-ją Kauno Rasos gimnazijos kuopa ir III-ją Joniškėlio ateitininkų kuopa, globojama V. Paltarokaitės (vyskupo giminaitė). Imponuojantis pirmosios premijos laimėtojų bruožas, kad moksleiviai ir išėję į studentus dar vis kartu dalyvauja su moksleiviais chore, tautiniuose šokiuose ir suėjimuose. Gaila, kad tokio artimo ryšio nepastebima išeivijoje.
Jūsų klausime minimos, paskutiniųjų (1999) metų trys kuopos buvo vertos atžymėjimo. Vilniaus krašto Pabradės kuopa mus pradžiugino savo laimėjimu, nes jaunimas ir vadovai atlieka dvigubą uždavinį - atlietuvinti aplenkėjusį jaunimą ir tuo pačiu jų tėvus, dažnai nebemokančius lietuvių kalbos ir įdiegti religinį jausmą. Gargždų kuopa turi gražaus jaunimo, kuris organizuotai dalyvauja tautinėse šventėse, stovyklauja, ekskursuoja, ruošia parengimus, keldami dėl ekonominių sunkumų prislėgtą gyventojų nuotaiką. Trečia premija teko Šiauliams, kuris nuo senų laikų yra žinomas kaip antireliginių-kairiųjų nuotaikų miestas, nors turėjo didelių nuopelnų ateitininkų veikėją dr. D. Jasaitį. Dar vienas konkurso reikšmingas bruožas, kad laimėjusios kuopos bent du metus negali dalyvauti varžybose. Tuo leidžiama pasireikšti naujoms, aktyvioms kuopoms.
|
Pranešime sakoma, kad pereitais metais ateitininkų veiklą Lietuvoje rėmė Ateitininkų šalpos fondas (AŠF), Jono ir Aldonos Čingų fondas ir kiti vienetai bei asmenys. Kaip matome, Jūsų fondas pagarbiai minimas tuoj po AŠF. Ar tarp šių dviejų fondų yra koks nors pastangų derinimas bei pasidalinimas darbais?
AŠF buveinė yra Čikagoje. AŠF jau ilgą laiką remia ateitininkų veiklą Lietuvoje, o mūsų fondelio vieta yra Kaune, pačiame krašto centre. Todėl jis greičiau gali spręsti kam reikalinga pagalba. AŠF-do aukų paskirstymas yra formalesnis - turi ateiti prašymai iš Lietuvos, dažnai iš tų pačių žmonių, kurie vadovauja mūsų fondeliui. Ta prasme vyksta kooperacija ir išvengiama pasikartojimo. Anksčiau AŠF Lietuvoje turėjo įgaliotinę Saulę Palubinskienę, bet jai dėl nuomonių skirtumo iš šių pareigų pasitraukus, šis fondas tiesioginio atstovavimo Lietuvoje nebeturi.
Koks Jūsų asmeniškas galvojimas dėl ateitininkiškos veiklos rėmimo? Ar geriau karts nuo karto atrinkti kokį ypatingą projektą ir jį apčiuopiamai paremti ar turimas lėšas pabarstyti plačios veiklos dirvonuose ir žiūrėti kas išdygs? Aišku, yra ir kitų veiklos rėmimo varijantų.
Lietuvos ekonominis gyvenimas dėl įvairių priežasčių dar vis tebėra veik stagnaciniame stovyje. To išdavoje net moksleivių ateitininkų tėvai dažnai neišgali sumokėti savo vaikų nario mokesčio. Dėl tos priežasties tiek kuopų valdybos, tiek aukštesnės vadovybės kenčia lėšų nepriteklių. Tad šiuo metu reikia ateiti į pagalbą vadovybėms, kad jų drąsesni užsimojimai nenukentėtų dėl lėšų stokos. Iš kitos pusės aukotojui visada maloniau matyti, kai jo pinigai atneša matomus rezultatus. Šiuo atveju specialių projektų vykdytojai turi būti sąžiningi, ryžtingi uždavinių vykdytojai, nesiekią asmeninės naudos.
Federacijos pirmininkas džiaugėsi, kad užmegsti glaudesni ryšiai su Į Laisvę fondu. Minėta, kad ateitininkai, ypač jaunimas, aktyviai prisidėjo ir dalyvavo Į Laisvę fondo studijų savaitėje Anykščiuose. Kokia Jūsų nuomonė apie tokį bičiuliavimasį?
Į Laisvę fondas buvo įkurtas finansiniai remti politinę organizaciją. Todėl čia naudojamas ne to sambūrio vardas, bet šio fondo pavadinimas. Kadangi Ateitis yra ideologinė-kultūrinė organizacija, tai ji niekad nerišo savo veiklos su bet kuria politine partija. Ateitininkai sendraugiai individualiai pasirenka bet kokią partiją, kuri neprieštarauja mūsų ideologijai. Ryškus pavyzdys - pasižymėję išeivijos ateitininkai - Finansų ministras V. Dudėnas priklauso Tėvynės sąjungai, o Seimo vicepirm. dr. F. Palubinskas krikščionių demokratų partijai. Kas atsitiktų, jei krikščionių demokratų ar jų rėmėjų organizuojami visuomenininiai klubai taip pat paprašytų užmegsti ryšius? Tad, Federacijos valdybos nutarimas ir paskelbimas spaudoje skirti atstovą Į Laivę fondo svarstyboms tenka laikyti nesusipratimu.
Iš tokių ir panašių ryšių kultivavimo galima nauda ir pramatytini pavojai. Kas tai, Jūsų manymu, būtų?
Naudinga, kad jaunimas domisi įvairiais klausimais. Po komunistinio rėžimo ir dialektinio materializmo brukimo problemų svartymas praplečia galvoseną ir visuomeninį supratimą. Tačiau tai yra kiekvieno asmens apsisprendimas dalyvauti partinėje veikloje, o ne visos organizacijos sutapatinimas su politine grupe. Tai gali sukelti nesantaiką ir net skilimus, kaip dabar madinga. Priešingai, ateitininkija gali didžiuotis, kad po laisvės atgavimo, ji tur but vienintelė organizacija, išsilaikiusi vieninga ir solidari.
Iš arti stebite ir kartu dalyvaujate Lietuvos ateitininkų veikloje nuo jos atsisteigimo. Kaip visas tas pastangas įvertintumėte? Kas atsiekta?
Mano pažintis ateitininkiško judėjimo Lietuvoje yra labai ribota. Apsilankymai, asmeniniai kontaktai bei domėjimasis jų darbais nesuteikia kompetencijos įvertinti jų veiklą. Tačiau reikia džiaugtis, kad po penkiasdešimts metų marksistinio rėžimo ateitininkai, pabrėžią katalikiškus ir patrijotinius motyvus, entuziastiškai kurėsi ir gan giliai įleido šaknis jaunime. Pvz., veiklos konkurse dalyvavusios kuopos ne viena pralenkė Nepriklausomos, priešsovietinės Lietuvos pasižymėjusius moksleivių vienetus. Studentai gausiai suvažiuoja į akademinius savaitgalius. Nuolat vyksta vasaros stovyklos, kursai. Daug studentų baigia universitetus ir įsilieja į visuomenę, savo katalikiška pasaulėžiūra keldami pozityvų nusiteikimą tautoje.
Ko daugiausia trūksta? Dr. Arvydas Žygas paskutiniame Ateities numeryje tarp eilučių nuogąstauja, kad pradžioje rodytas didelis dėmesys ir užsidegimas ateitininkų sąjūdžiui užleidžia vietą organizaciniams poreikiams. Kaip Jūs apie tai galvojate?
Šį klausimą diskutuojant su daug Lietuvos ateitininkijai nusipelnusiu dr. A. Žygu paaiškėjo, jog jis mano, kad yra tendencija kuo daugiau užverbuoti narių, dažnai pamirštant juose įsamoninti ateitininkų principus bei ideologiją. Esą kiek apleistas vasaros stovyklų ir kursų rengimas, svarstybų organizavimas ir pan. Kadangi jis prieš įsijungimą į kunigų seminariją buvo labai sėkmingas ir atsidavęs kursų rengėjas bei vadovas, todėl jo pastabos yra vertos dėmesio. Be to, reikia džiaugtis ir sveikinti, kad birželio mėnesį dr. Žygas gaus dar daugiau atsakomybės užkraunantį kunigo titulą.
Kaip žinote, šis pokalbis bus patalpintas ateitininkų elektroninėje tinklavietėje. Ar norėtumėte dar ką pasakyti mūsų tinklavietės lankytojams, pasklidusiems po platųjį pasaulį?
Šiais metais įvyks jau antras laisvojo gyvenimo metais Ateitininkų kongresas. Tai graži proga pasidžiaugti atsiektais laimėjimais ir pamąstyti apie ateities darbus bei lūkesčius. Pamatyti kiek tėvynė yra pažengusi per laisvo gyvenimo dešimtmetį, kiek ateitininkų sąjūdis yra išauginęs drąsaus ir kūrybingo jaunimo. Federacijos valdyba yra apribojusi visų trijų sąjungų atstovų skaičių, o kiekvienas išeivijos ateitininkas turi balsavimo teisę. Tad, neapvilkime Kongreso ruošėjų, kurie, parodydami ypatingą dėmesį svečiams, mūsų laukia išskėstomis rankomis.
Dėkojame ponui Jonui Čingai už šį įdomų ir vertingą pokalbį.
Kalbėjosi Romualdas Kriaučiūnas
atnaujinta: 2006-06-02