50 Metų Laikraštėlis

Brangus Kristau, mūsų Viešpatie ir mūsų broli,

Renkamės šiandien vėl pradėti naujus moksleivių ateitininkų veiklos metus. Buvome visi išsiskirstę vasaros metu - atostogavome, dirbome, stovyklavome ir džiaugėmės gražiu oru ir gamta. Dėkojame už visas suteiktas dovanas.

Dabar jau prasidėjo mokslo metai ir grįžtame visi atgal, prie savo pagrindinių darbų. Padėk mums visiems atlikti tuos darbus gerai ir sąžiningai. Primink mums kas dieną, kas yra svarbiausia mūsų gyvenimuose, kad niekados neužmirštumėm, kad mūsų dienos ir darbai šiame pasaulyje yra tik pasiruošimas amžinąjam gyvenimui. Padėk mums sekti Tavo pavyzdį kasdien.

Laimink mus visus ir mūsų veiklą šiais metais. Ypatingai laimink mūsų kandidatus, kurie šiais metais ruošiasi įžodžiui. Taip pat laimink ir tuos, kurie šiais metais baigia gimnaziją - padėk jiems visuose sprendimuose ateityje.

Laimink mūsų tėvelius, globėjus ir visus ateitininkus. Stiprink mūsų pasiryžimą kasdien viska atnaujinti Tavyje, tarnaujant Tau ir artimui. Amen.

Rūta Švarcaitė

Šiais laikais yra panašūs pavojai krikščionybei ir lietuvybei, kaip ir Prano Dovydaičio laikais. Dovydaičio laikais buvo didelė ateizmo įtaka. Šiais laikais irgi matomi pavojai krikščioniškam gyvenimui. Jie yra: ateizmas, materializmas, dėmesys skirtas daiktams, savanaudiškumas, nesidomėjimas kitų gerbūviu. Malonumai ir patogumai pasidarė svarbiomis vertybėmis.

Dovydaičio laikais buvo daug nutautėjusių lietuvių. Šiais laikais irgi jaučiama grėsmė lietuvybei išeivijoje. Mažiau vartojama lietuvių kalba. Jaunimas nevartoja lietuvių kalbos tarpusavy. Daug lietuvių nesidomi, kas darosi Lietuvoje. Galvojama, kad Lietuvos gyvenimas keistas ir tolimas, ir mažiau stengiasi susipažinti su Lietuvos gyvenimu.

Dėl to, kad yra visi šitie pavojai krikščionybei ir lietuvybei Amerikos aplinkoj, penki ateitininkų principai tinka šiems laikams, taip kaip ir buvo ateitininkų organizacijos pradžioje.

Principai padeda atsakyti klausimus: 1. Kas aš esu? 2. Ką aplink save matau? 3. Kokios mano pareigos, siekiai ir keliai?

Ateitininkų organizacijos aukščiausias principas yra katalikiškumas. Šito principo pagrindas yra Dievo Žodis, tai reiškia, kad man turėtų būti svarbu gerai susipažinti su šv. Raštu. Iki šiol lankiau tikybos pamokas. Žinau, kad svarbu ir toliau siekti suprasti savo tikėjimą. Svarbiausias Dievo pamokymas yra mylėti Dievą virš visko kito ir mylėti savo kaimyną, kaip save patį. Būdamas ateitininku, galiu vertinti savo daiktus, bet svarbu prisiminti, kad šitie daiktai neturi pasidaryti svarbesni už Dievą. Man svarbu siekti būti susipratusiam ir jautriam kitiems ir padėti tiems, kurie yra reikalingi pagalbos moraliniai, fiziškai, ar dvasiniai. Kartą buvo atvejis kai mano draugui nepasisekė per egzaminą. Stengiaus jį paguosti ir padrąsinti.

Gyvendamas Amerikoje ir būdamas apsuptas amerikietiška kultūra, galėčiau lengvai pamiršti lietuvių kalbą ir kultūrą. Tautiškumo principas primena man būti ištikimu Lietuvai ir jos tradicijoms. Stengiuosi su tėveliais kalbėti lietuviškai ir išmokti kaip kalbą geriau vartoti. Man irgi svarabu išmokti daugiau apie Lietuvos istoriją. Kai galiu, aš vis papasakoju savo draugams apie Lietuvą. Mokykloje, kai rašau temas, vis bandau panaudoti progą apšviesti kitus apie Lietuvą.

Inteligentiškumo principas skatina žmogų būti išsilavinusiu. Turėdamas informacijos, galiu susivokti bet kurioje situacijoje. Stengiuosi gerai mokytis ir nevengiu sunkių kursų. Stengiuosi ugdyti savo charakterį, įsigydamas gerų papročių. Prisižiūriu ką valgau ir laiku einu miegoti. Aš bandau išvystyti savo talentus, grodamas mokyklos orkestre ir sąžiningai dalyvaudamas plaukimo treneruotėse.

Pagal kun. Stasį Ylą yra dvi pagrindinės asmeniškos ateitininko pareigos jaunam žmogui įgyvendinant šeimyniškumo principą. Pirmiausia, ateitininkas yra geras šeimos vaikas. Aš stengiuos vis padėti savo tėvams, aš gerai susigyvenu su savo giminėm ir žinau, kad reikia būti maloniu broliams ir seseriai. Antra pareiga - rūpestingai ruoštis sukurti idealią savo šeimą. Stengiuos gerbti kitus ir išmokti, kaip aukotis dėl kitų. Stengiuosi būti mandagus su tėveliais. Kartais tenka man atsisakyti susitikimų su draugais, kai tėveliams esu reikalingas namie, bet nerodau nepasitenkinimo dėl to. Žinau, kad būti geru šeimos nariu, reikia būti darbščiu ir mokėti taupyti. Kai gaunu pinigų, kaip atlyginimą už darbą arba dovaną, atidedu juos svarbesniam tikslui, pvz., kelionei į Europą, universitetui.

Pagal visuomeniškumo principą, ateitininkas yra akcijos žmogus ir sugeba dirbti dėl aukštų idealų. Ateitininkas rūpinasi visuomeniniu atnaujinimu. Aš, kaip ateitininkas, žinau, kad galiu efektyviau visa atnaujinti Kristuje, veikdamas kartu su kitais ateitininkais. Jeigu ateitininkai dirba pagal ateitininkų principus, jie gali sudaryti didesnę įtaką savo aplinkoje, veikdami grupėje. Gali būti sunkiau vienam žmogui kitus paveikti. Kai ateis laikas, tikiuosi, kad galėsiu būti vadovu ir pritraukti jaunimą į lietuvišką veiklą. O amerikiečių visuomenėje man būtų įdomu įsitraukti į gamtos apsaugos organizaciją. Būnu atsargus neapšiukšlinti aplinkos. Kai galiu, nuvažiuoju į tikslą dviračiu, kad nereikėtų varyti mašinos be reikalo.

Tikiu, kad ateitininkų principai padeda man siekti būti geru kataliku, geru lietuviu, išsilavinusiu, geru šeimos nariu ir sąmoningu visuomenės nariu. Nors aplinkoj būna daug kliūčių, jaučiu, kad ateitininkų principai mane pastiprina.

Kęstutis Aukštuolis

Iki penkerių metų gyvenau Amerikoj, bet mokėjau tik lietuviškai. Draugavau beveik vien su lietuvaitėm, visai nemokėjau angliškai. Tada pradėjau lankyti “St. Jerome” darželį. Ten greit išmokau angliškai, susidraugavau su amerikoniukėm. Ten man labai patiko. Bet patiko ir lituanistinė mokykla. Tada ir prasidėjo mano dvigubas gyvenimas.

Nuo to laiko lankau dvi mokyklas, lankau daug lietuviškų ir angliškų parengimų, priklausau visokiom lietuviškom ir angliškom organizacijom. Turiu labai daug lietuvių ir amerikomų draugų ir draugių, ir labai džiaugiuos, kad Dievas mane sutvėrė Amerikos lietuvaite.

Gal ir yra kartai sunku, kai parengimai ir susirinkimai susikerta, ar kai gaunu labai daug pamokų iš abiejų mokyklų, bet yra tikrai verta taip truputį “pakentėti.”

Vasara galiu važiuoti į “Dainavą,” kelias savaites pabūti labai gražioj gamtoj ir susidraugauti su lietuviais ir lietuvėm iš kitų miestų. Kelis kartus buvau ir amerikoniškose stovyklose, bet manau, kad lietuviškose yra daug smagiau, nes daugiau draugaujam ir vienas kitą daug daugiau suprantame, nes lietuviškumas mus visus riša.

Mano artimiausios draugės visada buvo, ir gal visada bus, lietuvės. Jos bus mano draugės visam laikui. Amerikonės, tai kai čia - gerai, o kai išsikrausto, pradeda lankyti kitą mokyklą, kitą bažnyčią, ir nebėra. O lietuviai visad suvažiuoja ir susisiekia ir kai išsikrausto į kitą miestą, dar susitinkam “Dainavoj.”

Mano amerikonės draugės beveik nieko nežino apie savo kilmės kraštus. Jų tėvai iš daug šalių ir vadinasi tik amerikonais. Jos stebisi, kai pasakoju apie Lietuvą, ir prašo, kad ką nors pasakyčiau lietuviškai. Kad ir gyvenu Amerikoje, nemanau, kad esu tik amerikonė, kaip daug mano amerikonių draugių galvoja. Ne, aš esu Amerikos lietuvė. Mano šeima kalba lietuviškai, švenčia lietuviškas šventes, palaiko lietuviškus papročius. Labai norėčiau kada nors nuskristi į Lietuvą, pamatyti savo tėviškę. Ten lengvai susikalbėsiu su giminėm, ir manau, kad bus smagu. Kitais metai šoksiu Šokių šventėje, su šimtais užsienio lietuvių, kaip aš.

Mano paveldėjimas nėra tik žodis, kaip kai kurių mano draugių. Tai yra lietuviškas gyvenimas, kurį labai branginu.

Vaiva Bučmytė

Šitas ir panašūs klausimai yra labai įdomūs. Mano atsakymas į šitą klausimą yra: taip ir ne. Aš manau, kad mes lietuvybę galime išlaikyti įvairiais būdais. Mūsų lietuviškame pasaulyje yra labai daug įvykių ir priemonių, kuriais galime naudotis išlaikyti lietuvybę.

Pirmiausia, mano gyvenime, šeštadieninė mokykla padėjo man išlaikyti lietuvybės pasididžiavimo jausmą ir daug praturtino mano lietuvišką auklėjimą. Kas šeštadienį susirinkdavome mokintis daugiau apie mūsų senelių žemę, jos kalbą ir tautybės šaknis.

Mano didžiausia padėka lietuvybės išlaikymui yra skirta tėvams. Jie nuo pat mažens mane auklėjo lietuviškoje aplinkoje, vertė ir toliau verčia lietuviškai kalbėti. Seneliai ir plati giminė taip pat padeda išlaikyti lietuvybę. Lietuviškų knygų ir lietuviškos spaudos skaitymas taip pat yra labai svarbu lietuvybės išlaikymui.

Mums, jaunimui, yra svarbu matyti gerus vyresnių žmonių pavyzdžius, kurie aukojasi ir dirba lietuvybės išlaikymui. Jie mus paskatina tą patį daryti.

Iš kitos pusės, nemanau, kad mes, kaip moksleiviai, esame pakankamai stiprūs išlaikyti lietuvybę. Esu pastebėjęs, kad metams bėgant, vis mažiau ir mažiau yra lietuvių mūsų visuomenėje. Daug jaunų žmonių apsiveda su kitataučiais ir po truputį dingsta iš lietuviškos veiklos. Kadangi lietuvių skaičius mažėja, man yra gaila, kad mums yra vis sunkiau ir sunkiau susirasti lietuvį ar lietuvaitę su kuriuo/kuria galėtume sukurti šeimą.

Taip pat, pastebiu, kad mano senelių kartos žmonės pradeda nubyrėti dėl amžiaus ar sveikatos. O lietuviškose mokyklose mokinių skaičius vis mažėja ir mažėja. Mano klasėje iš pradžių buvo dešimts mokinių, o baigėme tik keturi. Atrodo, kad vis daugiau ir daugiau amerikonų veikla žmones patraukia ir jie iš lietuviško gyvenimo dingsta. Nors ir sunku tai pasakyti, mūsų meilė Lietuvai nėra tokia stipri ir dedikuota kaip mūsų senelių, nes mes esame Amerikoje gimę.

Aš labai norėčiau tik pozityviai atsakyti į pastatytą klausimą, bet tada nebūtų, mano galvojimu, tiesa. Skatinčiau visą jaunimą nepamiršti savo šaknų, kuo daugiau dalyvauti lietuviškoje veikloje ir būtinai aplankyti tą nuotabią senelių žemę - Lietuvą.

Lukas Laniauskas

Kodėl aš noriu būti ateitininkė ir duoti moksleivės įžodį? Labai įdomus klausimas. Ką žodis “ateitininkas” reiškia?

Ateitininkai kilo iš besimokančio, katalikiško jaunimo. Po to, atsirado ir daugiau tos organizacijos šakų. Dabar mūsų tarpe yra jaunučiai (jaunieji, susidedantys ir jaunučių ir jaunių, red. pastaba) moksleiviai, studentai ir sendraugiai.

Būti ateitininke man daug reiškia. Aš noriu būti ateitininkė, nes aš noriu kitiems padėti suprasti Kristų ir ką reiškia, “Visa atnaujinti Kristuje - tarnaujant Dievui ir Tėvynei!” Jei mes padedam kitiems kaip Kristus mums įsakė Jo raštuose, tai mes sekam Jo pavyzdžiu. Kai mes tarnaujam seniems, nunešdami jiems maisto maišus ar nupjaudami žolę be užmokesčio, mes parodome Kristaus veiklą kitiems.

Tie, kurie yra ateitininkai, pasižada tarnauti Kristui ir savo tėvynei. Jie bando išgyventi visus penkis principus, kurie yra inteligentiškumas, katalikiškumas, tautiškumas, visuomeniškumas ir šeimyniškumas. Mes, ateitininkai, esame pasižadėję būti pavyzdžiu jaunesniems. Mes esame veiklūs darbininkai lietuvių tautai ir žmonijos gyvenime stengiamės visa atnaujinti Kristuje.

Dar lieka vienas klausimas. Kodėl aš noriu duoti moksleivės įžodį? Tą klausimą galiu lengvai atsakyti. Būti moksleive yra labai reikšminga, nes pasidarau pavyzdys kitam jaunimui. Davus moksleivės įžodį, galiu dalyvauti moksleivių stovykloje ir kitose moksleivių programose.

Moksleiviai taip pat daug įsijungia į bažnyčios veiklą. Jie tarnauja, skaito ir gali dalinti Komuniją šv. Mišiose. Moksleiviai dirbdami su žmonėmis skleidžia Kristaus žodžius ir jo mokymus. Kristus mūsų prašė sekti Dešimt Dievo įsakymų, dalintis jais su kitais ir kitus mokyti. Reikia sekti Kristaus pavyzdžiu. Moksleivės įžodis man yra labai svarbus, nes galiu savo žiniomis apie Kristų dalintis su jaunesniais. Būdami ateitininkai, mes dirbame Kristaus darbą visuomenėje ir per Jo bažnyčią.

Teresė Paškonytė

Aš noriu būti atitininku ir duoti moksleivio įžodį, nes manau, kad yra labai svarbu artimiau santykiauti su žmonėmis ir Dievu, siekiant geresnio katalikiško gyvenimo. Aš stengsiuosi artimiau draugauti su žmonėmis ir Dievu, bet būtų lengviau jei būčiau moksleivis, nes būčiau grupėje su draugais, kurie galėtų man padėti.

Jei esi moksleivis, turi atsakomybę būti geru žmogum ir kataliku. Visi kartais būna blogi, bet jeigu esi artimas su žmonėmis ir Dievu, bus lengviau vėl pasidaryti geru.

Šitame pasaulyje reikia daugiau gerų žmonių. Mes matome tiek daug blogio. Jeigu žmonės būtų tik truputį daugiau malonūs, arba padėtų vienas kitam, viskas būtų geriau.

Mes, visi ateitininkai, turime daugiau stengtis kitus mokyti apie Dievą ir religiją. Aš žinau, kad ne visi žmonės yra lietuviai, katalikai ar ateitininkai, bet mes vis vien galime juos mokyti.

Aš noriu būti moksleivis, nes žinočiau, kad esu labiau išsilavinęs, nesu daugiau vaikas ir reikia pasiimti daugiau atsakomybės. Aš noriu dalyvayti tokioje grupėje, kurioje yra mano draugai, žinodamas, kad jie visada bus su manim ir man padės.

Paulius Rukšėnas

Didžiuma lietuvių Amerikoje, ypatingai šiame amžiuje, turi gyvent tarp dviejų kultūrų. Kartais būna sunku, bet ir labai smagu turėti dvi puses gyvenimo. Gyvenimas niekad nepasidaro nuobodus, nes jis yra vis aktyvus. Yra labai daug gerų, blogų, sunkių ir smagių pusių gyvenime tarp dviejų kultūrų, bet gyvenimas darp dviejų kultūrų yra labai skirtingas ir turi didelę vertę.

Dažnai būna sunku atlikti viską ką reikia tam tikrose laiko ribose, kai esi įsivėlęs dviejų kultūrų veikloje. Tėvai ypatingai daug dirba kai turi vaikų, kurie dalyvauja mokyklose ir organizacijose abiejose kultūrose, ir patys dalyvauja veikloje abiejose kultūrose.

Kartais negali pilnai dalyvauti nei vienoj kultūros veikloje, nes nėra užtektinai laiko viskam. Dažnai būna, kad lietuviai, kurie nori būt aktyvūs lietuvių ir amerikonų kultūrose, gali dalyvauti tik pusę tiek, kiek galėtų dalyvauti jeigu būtų tik vienoje veikloje. Čia yra viena priežastis kodėl lietuviai iš vienos kultūros beveik pilnai iškrenta.

Kai gyveni dviejose kultūrose, vis kaip nors gali smagiai laiką praleisti. Gali susipažinti su dvigubai daugiau žmonių ir susidraugauti su visokiais žmonėmis. Tu turi dvi grupes draugų su kuriais gali bendrauti. Dažnai nenuobodžiausi kai rasi draugų su kuriais gali važuoti kur nors, ar daryti ką nors. Ir smagu žinoti, kad jei viename gyvenime kas nepatinka, gali pabėgti į kitą gyvenimą.

Kartais atsiranda blogų pusių gyvenime tarp dviejų kultūrų. Dažnai pasidaro susidūrimų tarp gyvenimų. Ne visados gali daryti ką tik nori, ar važiuoti kur nori, nes susiduria planai tarp dviejų kultūrų. Kitas blogas dalykas yra spaudimas. Kai esi per daug visur įsivėlęs, gali jausti per daug įtampos, nes yra per daug rūpesčių visur suspėti. Gali būt ir sunku, nes nėra laiko poilsiui.

Yra labai daug gerų pusių kai gyveni tarp dviejų kultūrų. Žmonės, kurie žino kiek tu daug darai ir dirbi, tave daugiau pagiria. Taip pat, yra daugiau progų smagiai laiką praleisti su draugais. Gyvenimas niekados nebus nuobodus, nes turi daug ko veikti, prisidėdamas prie veiklos. Atsiranda naujų patyrimų, nes gyvenimas keičiasi. Manau, kad tai yra sveika. Pagaliau, labai gerai jaučiasi prisidėti prie dviejų kultūrų, nes turi labai skirtingą gyvenimą.

Gyvenimas tarp dviejų kultūrų man turi labai didelę vertę. Aš žinau, kad daug kas neturi tai ką aš turiu. Turiu progos susipažinti su lietuviais iš visur, dalyvaudamas Šokių šventėse ir stovyklose. Mano gyvenimas pilnas ir turtingas, nes aš turiu du gyvenimus ir dvi kultūras. Aš galiu bendrauti su dviejomis grupėmis draugų ir pažįstu dvigubai daugiau žmonių.

Aš esu tėvams labai dėkingas ir skolingas už mano lietuvybę ir kad jie mane stūmė būti aktyviu abiejose kultūrose. Gal man bus lengviau toliau gyvenime, nes buvau išaugintas tarp dviejų kultūrų. Aš esu atviresnis kitiems žmonėms ir galiu geriau suprasti kas darosi pasaulyje.

Gyvenimas tarp dviejų kutūrų yra labai pilnas, turtingas ir skirtingas. Ne daug kas turi tokį gyvenimą, todėl reikia jį išnaudoti, nes yra labai svarbus. Man yra sunku įsivaizduoti koks būtų mano gyvenimas jei dalyvaučiau tik vienoje kultūroje. Tie, kurie gyvena tarp dviejų kultūrų yra Dievo apdovanoti, nes Jis žino, kad tie žmonės galės daug ką padaryti su šita dovana.

Gintas Civinskas

Man labai patiko dalyvauti ateitininkų organizacijoje praeitais metais. Kai aš buvau maža, aš irgi buvau ateitininkė. Bet dabar, kai esu vyresnė, turiu pagalvoti kodėl pasirinkau ateitininkiją ir ar noriu tapti moksleive.

Man yra labai įdomu dalyvauti moksleivių susirinkimuose. Mes kartu bendraujame ir kalbame apie ateitininkiją. Nežiūrint apie ką kalbame, viskas yra įdomu. Man todėl yra įdomu klausytis ir daugiau išmokti ir suprasti.

Prieš tris metus aš nelabai daug žinojau apie moksleivius ir ateitininkų organizaciją. Aš nesupratau koks buvo jų tikslas ir ką mano draugai per susirinkimus daro. Jie tik vis pasakodavo, kad labai smagiai laiką praleidžia ir labai daug išmoksta. Pagaliau kai ir aš pradėjau lankyti susirinkimus buvau labai laiminga, nes ten kalbame apie tokius dalykus kuriuos nedažnai gyvenime diskutuojam. Tie pokalbiai apšvietė mano protą.

Man yra ypatingai svarbu dalyvauti ateitininkų organizacijoje nes galiu prisiartinti prie Kristaus. Per moksleivių rekolekcijas labai gerai pasijaučiu, nes daug apie savo tikėjimą išmokstu ir daug daugiau apie gyvenimą suprantu.

Ateitininkai labai draugiški ir laisvai kalba apie krikščionybę. Esu jau kelis metus kandidatė ir vis daugiau išmokstu apie ateitininkų sąjungą ir Kristų, todėl žadu ir toliau lankyti susirinkimus ir rekolekcijas.

Būti ateitininke yra labai svarbus dalykas. Daug žinoti apie lietuvybę ir Kristų gyvenime taip pat labai svarbūs dalykai. Jeigu dabar apie tai nežinai, negali ir kitiems paaiškinti. Būdama moksleive turiu progos daugiau lietuviškai kalbėti, daugiau apie lietuvybę išmokti ir būti geresne lietuvaite. Kadangi jau nebėra lietuviškos mokyklos mūsų amžiaus jaunimui, būna gera proga mums kalbėti lietuviškai ir būti lietuviškoje aplinkoje.

Aš labai džiaugiuosi, kad duosiu moksleivės įžodį ir gausiu juostelę. Man yra labai svarbu dalyvauti ateitininkų organizacijoje, būti gera ateitininke, parodyti gerą pavyzdį ir toliau mokytis apie lietuvybę.

Saulutė Tamošiūnaitė

Penki principai yra universalūs. Bet kas, net žmogus kuris nėra lietuvis, gali juos sekti.

Šių dienų moksleivis galėtų įgyvendinti katalikiškumą savo kasdieniniame gyvenime šitaip: jis turėtų melstis kiekvieną dieną, ne tiktai kai eina į bažnyčią. Jis turėtų skaityti šv. Raštą. Jis turėtų daryti gerus darbus ir laikytis Dešimts Dievo įsakymų. Svarbiausiai, turėtų būti geras katalikas.

Šių dienų moksleivis galėtų įgyvendinti tautiškumą savo kasdieniniame gyvenime šitaip: žinoti kaip skaityti, rašyti ir kalbėti lietuviškai. Jis turėtų eiti į lietuvišką mokyklą ir važiuoti į lietuviškas stovyklas. Jis turėtų ne tik mylėti Lietuvą, bet ir dirbti dėl jos. Jis turėtų didžiuotis tautybe ir nesigėdinti savo kilmės.

Šių dienų moksleivis galėtų įgyvendinti inteligentiškumą savo kasdieniniame gyvenime šitaip: jis turėtų domėtis viskuo, ne tiktai vienu dalyku. Pavyzdžiui, moksleivis kuris eina į gimnaziją yra inteligentas, nes jis daug skirtingų pamokų lanko. Kitaip sakant, turi būti renesanso žmogumi.

Šių dienų moksleivis galėtų įgyvendinti visuomeniškumą savo gyvenime šitaip: jis turėtų reikštis bendruomenėje padėdamas kaimynui ar aukodamas pinigus savo parapijai. Pavyzdžiui, jis galėtų balsuoti kai sueina aštuonioliką metų, galėtų neteršti gamtos ir padėti ją sutvarkyti ir galėtų dirbti be užmokesčio.

Šių dienų moksleivis galėtų įgyvendinti šeimyniškumą savo kasdieniniame gyvenime šitaip: jis turėtų klausyti tėvų ir neatsikalbinėti, turėtų būti geras brolis ar sesuo ir turėtų būti geras šeimos narys.

Jeigu moksleivis įgyvendins šiuos penkis principus, jis bus geras moksleivis ir geras ateitininkas.

Vytas Vaitkus

Norėčiau tapti daktare, nes man patinka tas mokslas, yra garbingas darbas ir visada reikia dirbti su kitais žmonėmis. Tai man labiausiai patinka. Niekas man neteikia didesnio džiaugsmo, kaip padėti kitiems.

Norėčiau dirbti fizinės terapijos, psichiatrijos ar sporto medicinos srityje, nes mėgstu dirbti su žmonėmis ir noriu jiems kokiu nors būdu gyvenimą pagerinti.

Norėčiau studijuoti kriminologiją, nes tada galėčiau dirbti policininko darbą ir padėti žmonėms.

Norėčiau pasireikšti kokioje nors sporto srityje ir auginti šeimą.

Paulius Rukšėnas

Norėčiau dirbti neurologijos ar psichiatrijos srityje, nes galėčiau kitiems padėti ir daugiau sužinoti kaip veikia žmogaus protas.

Norėčiau tapti rašytoju, nes man labai patinka rašyti.

Norėčiau tapti vaikų daktaru, nes labai mėgstu mažus vaikus ir man patinka gamtos mokslai.

Man dabar nerūpi kas aš būsiu kai užaugsiu, tik svarbu kokiu nors būdu kitiems padėti.

Dar nesu tikrai nusprendusi, tik žinau, kad norėčiau dirbti meno, muzikos ar mokytojavimo srityje.

Lina Beržinskaitė

Norėčiau tapti restorano vyriausia virėja, nes aš noriu nešioti tą aukštą, baltą kepurę.

Norėčiau būti daktaru, nes įdomu mokytis apie kūną ir padėti tiems, kurie serga. Norėčiau būti ir tėvas, kad galėčiau savo vaikus išmokyti viską ką mane tėvai išmokė.

Norėčiau būti priešmokyklinio amžiaus vaikų mokytoja, nes aš labai myliu mažus vaikus.

Norėčiau būti misijonierius, nes noriu padėti žmonėms ir parodyti jiems Dievo mielę.

Studijuoju “Interior Design” mokslus, nes tai mane labai domina.

Norėčiau būti vaikų daktare, nes su jais labai mėgstu dirbti ir norėčiau, kad jie daktarų nebijotų.

Norėčiau tapti daktaru, nes daugelis mano giminių yra daktarai ir man patinka medicinos mokslas.

Norėčiau būti mokytoja, nes norėčiau pozityviai paveikti mokinius ir norėčiau būti mama.

p. Totoraitis, nes jis mane paskatina ir vis būna prie manęs kai reikia drąsos. Jis yra labai didelis optimistas

Marius Laniauskas, nes jis yra geras pavyzdys ir geras tėvas.

Mano močiutė, nes jos meilė Dievui yra labai skaisti.

Mano močiutė, nes ji dažnai mane prižiūri ir mokina apie lietuvybę.

Valdas Adamkus, nes jis tapo Lietuvos prezidentu, nors ir dalį gyvenimo praleido Amerikoje.

Mano seneliai, nes jie yra vyresnio amžiaus ir dėl to daug žino.

Paulius Gražulis, nes daug mane išmokė apie tikrą gyvenimą.

kun. Gudaitis, nes jis linksmai žiūri į gyvenimą ir mokina būti geru ir įdomiu žmogumi ir lietuviu.

Mano mama, nes ji mane išmokė kaip išgyventi blogus ir gerus įvykius ir kas iš tikrųjų yra svarbu ir kas ne.

Mano tėtė, nes visada galiu juo pasitikėti. Mane nuveža kur reikia, padeda su pamokom ir praleidžia laiko su manim.

p. Bielskus, nes labai daug kitiems duoda, nesitikėdamas atlyginimo.

Mano mama, nes nežiūrint visų susipykimų žinau, kad mane myli.

Mano močiutė, nes ji tiek daug padeda mūsų šeimai ir viską daro iš meilės.

Mano tėvas, nes jis man visada padeda ir mane myli.

Mano mama, nes ji man visą laiką padeda ir mane moko.

Mano senelis (Kliorys), nes mane myli ir yra labai geras pavyzdys kaip gyventi.

Mano senelis, nes jis mane išmokė rašyti ir piešti. Dabar seku jo pėdsakuose universitete.

Mano abi močiutės, nes jos yra labai mielos ir meilios ir mane mokina būti geru krikščioniu.

Mano močiutė, nes ji yra daug pergyvenusi.

Mike Armetta, nes jis mėgsta su manim ridinėti (“skateboard”) ir mane pozityviai įtakoja.

Jėzus, nes Jis man visados padeda.

Mano sesuo, Audra, nes ji visada man padeda su problemomis ir mes galime nešioti tuos pačius rūbus.

Mano tėtė, nes jis visada yra pasiruošęs man padėti.

Mano teta Rūta, nes turim panašius pomėgius ir labai gerai vienas kitą suprantame.

Mano pusseserė Ina, nes ji labai maloni ir yra man labai geras pavyzdys.

Šių metų moksleivių stovykoje patyrėme daug naujų ir įdomių dalykų. Labai daug išmokome ir daug naujų draugų susiradome.

Šių metų stovyklos komendantas buvo Paulius Gražulis. Jis yra nepaprastai draugiškas ir daug mus išmokė apie krikščionišką gyvenimą. Jis visada dalyvaudavo visuose mūsų užsiėmimuose. Jis daug atliko ir jo dėka, stovykla buvo labai smagi.

Visi labai laukdavo rytinių užsiėmimų, nes jie vis keitėsi. Būreliuose kalbėjome apie krikščionybę, dainavome naujas ir seniai išmoktas dainas, žuvavome, šokome tautinius šokius, gamtoje iškylavome. Kiekvienas būrelis buvo labai skirtingas ir todėl išmokome daug įvairių daykų.

Laisvalaikis buvo labai smagi dienos dalis. Su draugais nueidavome prie pliažo ir ten tris valandas plaukdavome, žaizdavome tinklinį, nusipirkdavome ledų iš krautuvėlės ir smagiai saulės spinduliuose kalbėdavome su draugais.

Po laisvalaikio vėl rinkomės būreliuose. Popietiniai būreliai susidarė iš astronomijos, krepšinio, paukščių stebėjimo, žuvavimo ir “wildreness survival” pamokų. Pasistatėme gamtoje pastogę, kurioje galėjome kelias naktis miegoti. Daug tuose būreliuose išmokome apie gamtą.

Vakarinės programos buvo labai smagios. Pirmas vakaras buvo paskirtas susipažinimui. Visi stovyklautojai ir vadovai buvo labai draugiški ir malonūs, tad žinojome, kad stovykla bus labai smagi.

Vieną vakarą šokome tautinius šokius. Mokėmės vieną, kitą dalį iš geriausiai žinomų lietuviškų šokių. O keli vakarai buvo paskirti bendriems šokiams. Buvo smagu su draugais pasišokti ir pasilinksminti.

Vėliau, savaitės bėgyje, buvo susikaupimo vakaras. Dalyvavome šv. Mišiose ir tada tyliai vakarą praleidome visi atskirai galvodami apie gyvenimą ir kokius sprendimus kasdien darome. Po to vakaro, esu tikra, kad visi daugiau dėmesio atkreipsime į savo kasdieninius sprendimus.

Vienas iš paskutinių vakarų buvo iškilminga vakarienė ir šokiai. Jei per savaitę susidraugavai su kokiu ypatingu berniuku ar mergaite, galėjai kartu su tuo žmogumi vakarieniauti.

Viena iš mėgiamiausių stovyklavimo dienų buvo sporto šventė. Žaidėme labai įvairius ir egzotiškus žaidimus. Buvo tinklinio rungtynės ant smėlio, žaidimas su “frisbee,” mėtymas vandens balionų ir mano mėgiamiausias - pataukuoto arbūzo žaidimas. Pataukuotas arbūzas buvo įmestas į Spyglio ežerą ir pirmoji komanda, kuri sugebėjo tą arbūzą ištraukti, laimėjo. Buvo labai sunku, nes arbūzas labai slidus ir visi žaidėjai vienas kitą stumdė bandydami jį atimti.

Penktadienio diena buvo labai įdomi, nes važiavome prisidėti prie “Habitat for Humanity” projekto, Mes padėjome kasti žemę, vietomis ją išlyginti ir kai kurie net dėjo namo sienas. Visi jautėmės gerai, kad padėjome vargšams.

Baigiant stovyklą, vadovybė visiems išdalino stovyklos laikraštėlį, kuriame buvo surašyti visos savaitės įvykiai ir visų stovyklautojų ir vadovų vardai ir adresai.

Manau, kad visiems stovykla labai patiko. Daug išmokome, daug naujų draugysčių sudarėme, pasidalinome su kitais mūsų įdėjomis ir gyvenimo problemomis. Aš tikiuos, kad MAS stovykla ilgai gyvuos, nes yra gera proga lietuviškam, katalikiškam jaunimui susiburti, padraugauti ir daug išmokti.

Saulutė Tamošiūnaitė

Šių dienų gyvenimas yra labai sudėtingas. Visur yra narkotikai, alkoholis, smurtinės grupės, religiniai kultai ir neribotas seskualinis gyvenimas.

Spauda ir televizija juokiasi iš organizuotos religijos. Jeigu esi tikintis, jie tave vadina religiniu fanatiku. Kunigai pavaizduoti nestiprūs savo tikėjime ir nežinantys kaip pristatyti tikėjimą. Silpnas kunigas yra priimtinas, taip pristato Hollywood, pavyzdžiui, televizijos programa “Nothing Sacred.” Per žinias, labai dažnai pristato, kai bažnyčios žmogus daro nuskaltimus. Man beveik atrodo, kad mėgina parodyti jog bažnyčia pilna blogų žmonių. Protingas žmogus žino, kad tokie žmonės yra išimtis ir jų mažuma.

Kąsdien laikraščiuose ir per TV žinias praneša, kad kas nors, kur nors pagautas, perveždamas narkotikus. LSD buvo labai populiarus 1960’s ir pasirodė gatvėse ir mokyklose. Daug vagysčių turi padengti žmonių išlaidas narkotikų pirkimui. Mieste vaikai mokyklose parduota “marijuaną” ir “crack.” Mano mama dirba mokykloje ir dažnai pasakoja, kad buvo iš vaiko atimtas penkių dolerių maišas su ”marijuaną” ir ”crack/cocaine” ir ”blunts” (cigaretės kuriose yra narkotikų priemaišos).

Su viskuo kas darosi pasaulyje, manytum, kad būtų sunku įgyvendinti penkis ateitininkų principus. Tai nėra teisybė. Galime išlaikyti tuos penkis principus:

Pirmas: Katalikiškumas. Galima lankyti šv. Mišias ir skaityti šv. Raštą namuose. Reikia įvertinti visus žmones ir įgyvendinti Dešimt Dievo įsakymų.

Antras: Tautiškumas. Reiškia, gerbti savo gyvenamąjį kraštą ir senelių kraštą. Turime suprasti ką kiekvienas kraštas turi ir duoda. Kai supranti krašto istoriją ir principus, tada nesmerki to krašto, bet gerbi jo principus.

Trečias: Inteligentiškumas. Tai reiškia mokinkis ir naudok Dievo duotus gabumus, tada galėsi suprasti, kas šiandien atsitiko su šeima, tikėjimu ir tautos garbe. Galvojantis žmogus panaudoja savo mokslą gėriui.

Ketvirtas: Visuomeniškumas. Čia reiškia nuoširdžiai jausti žmonių gyvenimą ir jų trūkumus. Tą viską matydamas ir suprasdamas, galėsi padėti kitiems kiek galėdamas.

Penktas: Šeimyniškumas. Jis sutvirtina ryšius su šeima. Visi prisideda kaip galėdami šeimai. Tokia šeima, kaip dažniausiai rodo televizijoje, neegzistuoja. Gyvenime yra blogio ir gėrio, bet žmonės turi išmokti kaip kartu gyventi. Daug kartų blogis turi nusileisti.

Ateitininkų principai gali padėti mums gyvenime.

Kęstutis Kalvaitis

Penki ateitininkų principai ateitininkui nurodo kelią į Dievą. Jie parodo, kaip būti geru kataliku, geru šeimos nariu, geru mokiniu, kaip būti geru žmogumi. Moksleiviui yra svarbu jų laikytis. Todėl moksleiviui reikia žinoti ką ateitininkų principai reiškia ir kaip jis gali juos įvykdyti.

Katalikiškumas parodo moksleivui kaip išlaikyti gerą ryšį su Dievu. Gimdamas, žmogus yra Dievo vaikas. Per Katalikų bažnyčią žmogus suranda kelią į Dievą. Kristus yra pasakęs: “ Ką padarėt vienam iš mažiausiųjų brolių, tą padarėte man.” Kai mes parodome gerą širdį kitiems, stipriname ryšį su Dievu. Galime kitiems padėti jų darbuose, galime parodyti Dievo kelią kai jie paklysta, galime su jais pabūti kai visi kiti nenori turėti mažiausio ryšio su jais. Svarbu kasdien melstis ir eiti į bažnyčią sekmadienį ir priimti šv. Komuniją. Taip pat, yra svarbu priimti sakramentus kurie padeda surasti Dievo kelią.

Tautiškumas parodo moksleiviui, kad jis turi būti geru tautos nariu. Tai reiškia, kad jis turi teisingai suprasti tautybę ir veikti tautos labui. Moksleivis gatli šitą principą įgyvendinti kasdieninime gyvenime neteršdamas žemės, dirbdamas savo miesto rajone su tais, kuriems pagalbos reikia: padėdamas benamiams bei tiems kuriems sunku gyventi. Norint suprasti tautybę yra svarbu žinoti bendrą tautos istoriją, tautos valdžią, tautos padėtį pasaulyje.

Inteligentiškumas primena moksleiviui, kad reikia išsilavinti, turėti stiprų sąžinės charakterį ir stiprų ideologinį tikėjimą. Inteligentiškumas padeda moksleiviui gerai vadovauti ir tarnauti kitiems. Moksleivis šį principą gali įvykdyti savo gyvenime lankydamas mokyklą, lietuviškĄ ir anglišką ir klausydamas savo vyresniųju pastabų ir pamokų, kad padėtu suprasti ir tikėti savo ideologiniam nusistatymui. O padėdamas kitiems ir būdamas sąžiningu, moksleivis išugdo tvirtą, dorą charakterį.

Visuomeniškumas primena ateitininkui, kad jis yra dalis grupės. Moksleiviui reikia su kitais pabūti, kad jis sužinotų kokie žmonės yra, kaip su jais bendrauti, kaip juos užjausti, kaip su jais dalintis pareigomis, kaip suprasti jų laisvę. Visuomeniškumas parodo ateitininkui, kad visi yra lygūs Dievo akyse. Aukščiausioji visuomeniškumo forma yra šventųjų bendravimas. Moksleiviui reikia suprasti kitus ir jų charakterio pagrindus, nesvarbu kokie jie yra. Reikia suprasti lietuvius, amerikonus, arabus, budistus, benamius, valdžios pirmininkus ir vagis. Reikia gerbti kitų laisvę ir lygybę. Reikia siekti amžinojo gyvenimo ir šventųjų bendravimo danguje.

Šeimyniškumas parodo moksleiviui, kad jam reikia siekti būti geru šeimos nariu. Šeima yra visų pirmoji jungtis. Norint išlaikyti šį principą, reikia gerbti tėvus, padėti tiems kuriems žemiškoji našta jaučiasi per sunki ir suprasti kaip ir kodėl kiekvienas šeimos narys yra toks koks jis yra.

Penki principai yra svarbiausios rodyklės ateitininko gyvenime. Jie jam padeda sekti Dievo pavyzdžiu žemiškoje kelionėje. Svarbu jų laikytis, kad kiekvienas moksleivis subręstų žmogumi su stipriu charakteriu, stipriu tikėjimu ir stipriomis šaknimis Dievo žemėje.

Saulius Kliorys

Garbė Kristui! Susirinkome dar kartą toje vietoje, kurioje aukštos pušys duoda pavėsį, Spyglio ežero vanduo tyliai ramina ir saulė karštai šviečia ant mūsų visų (aiškiai, kai nelyja).

Smagiai pradėjome stovyklą birželio 26 d., pilni gero ūpo. Stovyklautojai vėl maloniai susipažino ir jautėmės, kad visai nebuvome išsiskyrę. Vadovai nuo pat pradžios buvo labai malonūs, net nuostabūs. Dalyvavo virš 50 moksleivių.

Norėtume pasidalinti su keleta mūsų geriausių prisiminimų. Žvakių šilumos ir šviesos apsupti, jautėme Dievo palaimą ir buvimą susikaupimo vakaro metu. Ypač buvo įspūdinga pasidalinti iš popieriaus padarytas širdeles, kurias įteikėm tam moksleiviui, kuris mūsų gyvenimą daugiausiai paveikė. Kadangi nebuvo įmanoma visiems įteikti širdelę, susėdome į du didelius ratus ir kiekvienam įteikėme knygelę, į kurą įrašėme savo vardus ir mintis. Tada ratu pasiuntėm mūsų knygutes ir kiekvienas įrašė malonų to žmogaus prisiminimą. Tas pratimas iššaukė iš visų labai pozityvų atsiliepimą.

Trečiadienį sužinojome, kad nesame vieninteliai pabaltiečiai kurie renkasi stovyklose kas vasarą. Tą dieną mus aplankė latvių stovyklos kursantai. Buvo nuostabu kaip greitai galėjome su jais stipriai susidraugauti. Kartu sprendėme mįsles, smarkiai sportavome, valgėme skanų kugelį ir užbaigėm vakarą su tarptautiniu laužu. Apsimainę adresais ir elektroninio pašto žinutėmis palinkėjome latviams saugios kelionės su pažadu ateityje su jais ir vėl susitikti.

Ir pagaliau, kas gali pamiršti visas smagias valandas prie pliažo, visus vakarus stebint žvaigždes Kryžių kalne ir visas naktis, kurias praleidome išdykaudami barakuose.

Su liūdesiu visi išsiskirstėme liepos trečią dieną tikėdami, kad vėl pAsimatysime toje šalyje, kurioje aukštos pušys duoda pavėsį, Spyglio vanduo tyliai ramina ir saulė karštai šviečia and mūsų visų... tai mūsų brangi DAINAVA.

Laura Rukšėnaitė

Simas Laniauskas

Lietuviams išeivijoje atsiranda įvairių problemų, nes jie gyvena tarp dviejų kultūrų. Svarbiausia jų, kaip nenutautėti - išlikti lietuviu. Kai kurie lietuviai atvažiavę į Ameriką nori užmiršti lietuvių kalbą, kad kuo greičiau pasidarytų tikrais amerikonais. Taip jiems yra lengviau.

Tačiau kiekviena kultūra turi savo turtą. Aš septynius metus gyvenau Suomijoje. Helsinkyje buvo tik apie 15 lietuvių ir tenai nebuvo jokių lietuviškų organizacijų, tik Lietuvių-Suomių draugija, kuri švęsdavo vasario 16-tą. Suomiai mokyklose nelabai žinojo kur yra Lietuva ir neskirdavo jos nuo Latvijos, o kartais ir nuo Rusijos. Tenai nebuvo lengva didžiuotis, kad esi lietuvis.

Čia yra kitaip. Čia mokyklose amerikonai žino kas yra Lietuva ir labai gerbia lietuvius. Čia yra daug lietuviškų organizacijų - tik norėk jose dalyvauti. Aš su savo lietuvybe nesu vieniša - daug kas ją jaučia kartu su manimi. Įėjimas į amerikonišką kultūrą vyksta savaime, o lietuvybės palaikymui šiame krašte reikia darbo ir pastangų. Ateitininkų organizacija padeda išlaikyti lietuvybę.

Pernai metais aš dalyvavau lietuviškose rekolekcijose Camp Corde. Rekolekcijose dalyvavo daug mano bendraamžių lietuvių. Jie ne tik sustiprino mano tikėjimą, bet ir labai suartino su kitais Bendraamžiais. Aš patyriau, kad jie labai daug kuo panašūs į mane, turi panašių problemų. Tačiau kai mes esame kartu, tos problemos neatrodo tokios didelės - man tapo daug lengviau su jomis tvarkytis. Manau, kad amerikonų bendruomenėje, po tokio trumpo gyvenimo šioje šalyje, nesijausčiau taip gerai.

Gyvenimas tarp dviejų kultūrų turi savo vertę. Pasaulis išplatėja ir turi didesnį pasirinkimą ne tik organizacijų, bet ir žmonių, su kuriais bendrauji. Požiūris į gyvenimą tampa daug gilesnis. Nepamenu, kuris išminčius yra pasakęs, kad kiekvienas yra tiek kartų žmogus, kiek kalbų jis moka. Tie kurie paneigia savo kultūrą, užmiršta savo kalbą, praranda dalį šių vertybių - praranda dalį savęs. Aš nesijaučiu gyvenanti tarp dviejų kultūrų. Man atrodo, kad aš gyvenu dviejose kultūrose.

Simona Augytė

Penki ateitininkų principai - geras būdas išgyventi savo gyvenimą kuo geriau, bet mes, moksleiviai, dažnai matome tik šių principų paviršutinę reikšmę. Atrodo, kad labai lengva būti krikščionimis, priklausyti šeimai, būti lietuviais, veikti bendruomenėje ir būti inteligentais. Bet iš tikrųjų, yra labai sunku būti šių principų pavyzdingu jaunuoliu, todėl mes turime geriau įsigilinti į šiuos principus.

Žodyne, žodis katalikas reiškia asmenį, kuris tiki į Kristų, Dievą Tėvą ir į Šventąją Dvasią, bet ši reikšmė neapibūdina viską ką tas žodis turėtų mums katalikams reikšti. Man atrodo, kad tikras katalikas neturėtų būti tik aktyvus savo parapijose, bet būti aktyvus ir pasaulio reikalusoe. Šiais laikais yra sunku surasti gerus moksleivius, kurie nebijotų parodyti savo tikėjimą ir darytų gerus darbus. Tad, aš manau, kad moksleivis galėtų geriau parodyti savo krikščioniškumą jei jis įdėtų pastangų daugiau save įjungti į pasaulio reikalus ir skurdą. Pavyzdžiui, moksleivis galėtų aplankyti senesnius žmones, padėti darbu, kur reikalinga jaunesnių žmonių. Darydami šiuos darbus, mes ne tik sakytumėm, kad esame krikščionys, bet savo darbais parodytumėm, kad esame Dievo vaikai.

Mūsų šeimos mums visiems yra ypatingai brangios ir mielos, tad mums šeimyniškumo principą lengva įgyvendinti. Jei mes tikrai norime būti dalis mūsų šeimos, mums taip pat reikia prisidėti prie darbų ir sunkumų, kurie randasi namuose, nors kartais tai atlikti yra sunku. Kai pagalvoji, kiek mūsų tėvai dirba mūsų naudai, turėtų būti gana lengva jiems padėti. Kartais išnešti šiukšles, sutvarkyti stalą, pasikloti lovą tikrai nėra labi sunkūs darbai, bet jie prisideda prie šeimos supratimo ir duoda mums galimybę pasidaryti geresniais Dievo šeimoje.

Lietuvis - šis vienas žodis galėtų apibūdinti viso mano gyvenimo reikšmę. Aš noriu būti lietuviu, bet vis dažniau pastebiu, kad su lietuviais draugais kalbu angliškai. Man darosi labai liūdna nes matau, kad ne tik mano, bet ir man draugų lietuviška kalba jau silpnesnė. Dėl šių priežasčių, aš manau, kad moksleiviai lietuviai norėdami šį principą įgyvendinti, turėtų stengtis kalbėti lietuviškai ir nesigėdindami pasakyti visiems savo kilmę, kad yra gimęs ir užaugęs lietuviu. “LIETUVIAIS ESAME MES GIMĘ, LIETUVIAIS NORIME IR BŪT“.

Mes moksleiviai dažnai žiūrime į save ir galvojame, kad tik mes esame svarbiausi pasaulyje ir nieko kito nenorime žinoti. Man atrodo, kad dažnai mums reikia “žadintuvo“ mus prikelti iš šito sapno. Tiesa, mes esame tik labai maža dalis iš nesuskaičiuojamų žmonių pasaulyje tačiau nereiškia, kad mes negalime būti veiklūs. Iš tikrųjų, mes galime būti labai didelė dalis kitų gyvenimuose jei mes domėtumėmės kitais, o ne tik savimi.

Inteligentiškumas yra turbūt lengiausias principas įgyvendinti, nes būti inteligentu reikia tik pagalvoti apie mūsų gyvenimą ir nuspręsti, kaip mes jį norime vesti. Būti inteligentu, reikia įdėti nemažai pastangų ir sunkiai dirbti mokykloje ir kasdieniniame gyvenime.

Kaip matote, šie principai daug daugiau iš mūsų reikalauja, negu paviršutinė jų reikšmė pasako.

Simas Laniauskas

Mielas Dieve,

Aš pas Tave ir vėl ateinu. Šis savaitgalis man buvo labai įspūdingas ir smagus. Tu savo begaline šviesa man vis švieti. Tavo sukurta gamta yra tokia graži ir nuostabi. Padėk man pakelti gyvenime visus bandymus ir padėk man suprasti ir išpildyti Tavo planą. Amen.

Lukas Laniauskas

Mielas Dieve,

Prašau padėk man tapti geresniu, doresniu žmogumi ir nešti tai į pasaulį. Padėk man atskirti gėrį nuo blogio. Taip pat, duok man kantrybės ir jėgų mokyti kitus ir padėti jiems tapti geresniais žmonėmis.

Prašau pasaugok mane gyvenimo kelyje ir padėk man išpildyti Tavo norus. Saugok mano šeimą, artimuosius ir draugus. Saugok visus lietuvius išsisklaidžiusius po pasaulį. Saugok visus pasaulio žmones. Vesk man teisinguoju keliu. Amen.

Evelina Maciulevičiūtė

atnaujinta: 2006-06-02