"Jis buvo didis lietuvis, didelis patriotas, didis mūsų politikas ir
visuomenininkas, o tautoje tokių vyrų retai pasitaiko" - gen. Stasys
Raštikis.
"Bet ir būdamas idealistas, jis matė, ko Lietuvai realiai reikia, ir dirbo
jai kaip realistas: vadovavo įstatymų kūrimui, aprūpino žmones žeme, kėlė
žemės ūkio kultūrą. Jo darbų pagrindinis motyvas - lietuvių tautos ir
žmonių gerovė" - biografas Petras Maldeikis.
"Jis buvo seimų laikų žymiausias Lietuvos politikas ir visuomenės
veikėjas. Šitas valingas, veiklus, ryžtingas ir materialiai svarus žmogus
įrašė neišdildamomis raidėmis savo vardą politinėje ir socialinėje
Lietuvos istorijoje..." - prof. Stasys Šalkauskis.
Tai trijų asmenų atsiliepimai apie prel. Mykolą Krupavičių, kurio
120-sias gimimo metines švenčiame šįmet. Pernai gegužės mėn. Vilniuje buvo
paminėtos ką tik jau cituoto filosofo, kultūrologo, pedagogo Stasio
Šalkauskio 110-osios gimimo metinės. Šia proga konferenciją surengė Lietuvos
Mokslo akademija, Lietuvių katalikų mokslo akademija,
Filosofijos-sociologijos institutas, Vytauto Didžiojo universitetas ir
Valstybės statistikos departmentas. Ar panašaus pripažinimo ir pagerbimo
nėra užsitarnavęs prel. Mykolas Krupavičius?
Vis plečiasi mintis kompleksiškai įvertinti M. Krupavičiaus veiklą ir
labiau įamžinti jo vardą Lietuvoje. Pradžiai tokio įamžinimo iniciatoriai
siūlo svarstyti šiuos klausimus:
- Sukurti M. Krupavičiui skirtą internetinę svetainę.
- Vienoje vietoje sukaupti ir sutvarkyti jo archyvą.
- Paruošti ir išleisti monografiją.
- Pastatyti paminklą Lietuvoje.
- Išleisti jam skirtą pašto ženklą.
- Sukurti dokumentinį filmą apie jį.
- Jo vardu pavadinti gatves, mokyklas.
- Įsteigti jo vardo premiją, stipendijas.
Kitos galimybės:
- Pastatyti jo vardo biblioteką.
- Pasirūpinti M. Krupavičiaus palaikų perkėlimu į Lietuvą.
- Pasirūpinti jo įvertinimu už žydų gynimą karo metais.
- Įvertinti informaciją apie M. Krupavičių Lietuvos mokyklose - jei
reikia, ją papildyti.
- Paruošti televizos laidų ciklą.
Tikimasi, kad pasiūlymų bus daugiau, o jau išvardinti bus surūšiuoti,
atrinkti ir sukonkretinti.
Šiomis dienomis abiejose Atlanto pusėse yra kontaktuojami asmenys, norint
sužinoti jų nuomonę šiuo klausimu ir kviečiant įsijungti į šį projektą.
Negalint asmeniškai įsijungti, yra prašomi surasti savo partijoje ar
organizacijoje aktyvų asmenį, kuris domėtusi šiuo klausimu. Siūloma
suorganizuoti visuomeninę komisiją prel. Mykolo Krupavičiaus įamžinimo
projektui paruošti ir įgyvendinti. Galvojama, kad šis planas galėtų tapti
pilietiniu projektu. Norima, kad į šį reikalą įsitrauktų daugelio partijų ir
organizacijų atstovai. Jie visi būtų lygiateisiai. Manoma, kad šiuo klausimu
galima pasiekti bendrą sutarimą ir pritarimą tarp katalikų ir netikinčiųjų,
tautinės krypties ir visų likusiųjų partijų, tarp įvairių pažiūrų
intelektualų. Prel. M. Krupavičius priklauso visai Lietuvai!
Prie kvietimų pridedama trumpa prel. M. Krupavičiaus biografija:
- Kunigas.
- Jo pagrindė "religija" - lietuvybė.
- Prieškario Lietuvoje pravestos Žemės ūkio reformos organizatorius ir
pagrindinis vykdytojas.
- Du kartus bolševikų nuteistas mirti.
- Tiesmukas, bet visų pripažįstamas kaip demokratas.
- Radikalas.
- Vienas pagrindinių Lietuvos valstybės ir kariuomenės kūrėjų 1918 m.
- Krikščionių demokratų partijos vadas, stojęs prie jos vairo
organizavimosi stadijoje ir po to ilgiausiai jai pirmininkavęs.
- Steigiamąjame seime jis buvo daugumos vadas ir buvo siūloma jį rinkti
seimo pirmininku, einančiu prezidento pareigas. Toms pareigoms jis jautesi
per jaunas ir į tą postą pasiūlė A. Stulginskį, pats likdamas daugumos
vadu.
- Žemės ūkio kultūros pionierius. Dotnuvoje jis suorganizavo Žemės ūkio
akademijos įsteigimą.
- Po A. Smetonos valdžios užgrobimo M. Krupavičius kovojo dėl
konstitucinio rėžimo grąžinimo, bet vėliau teko pasirinkti tarp Varnių
koncentracijos stovyklos ar užsienio. Tada jis iš Lietuvos išvyko. 1930 m.
grįžus atgal buvo paskirtas Garliavos parapijos vikaru.
- 1940 m. rusams užėmus Lietuvą ir prasidėjus trėmimams, nors pažįstamų
ir atkalbinėjamas, ėmėsi žygių suimtiesiems išlaisvinti.
- Nors ir suprasdamas bolševikų planus okupuotoje Lietuvoje, M.
Krupavičius bandė daryti įtaką Lietuvos komunistams. Lietuvos vyskupų ir
kitų dvasininkų pavestas, komunistinei vyriausybei jis paruošė
memorandumą, kuriame išdėstė Katalikų Bažnyčios sociologinę doktriną ir
jos praktiką Lietuvoje. Įrodinėjo, kad Katalikų Bažnyčia yra darbo žmonių
gynėja. Memorandume buvo kalbama Lietuvos krikščionių vardu. Jį pasirašė
Mykolas Krupavičius. Taip jis bandė pažadinti vyriausybę sudarančių asmenų
lietuvišką sąžinę. To memorandumo išdava buvo ta, kad į M. Krupavičių buvo
atkreiptas NKVD dėmesys. Jo reikalui aiškinti iš Maskvos buvo atvykęs
specialus asmuo. Bolševikų sunaikinimo jis išvengė pasislėpdamas.
- Atejus į Lietuvą vokiečiams M. Krupavičius grįžo dirbti pastoracinį
darbą.
- Vokiečiams pradėjus naikinti Lietuvos žydus, Krupavičius įteikė vietos
vokiečių komendantui raštą, protestuodamas prieš nekaltų žmonių žudymą.
Savo pamoksluose jis aiškino nacionalsocialistų rasizmo doktrinos
pavojingumą. Vokiečių saugumo policija tai sužinojo. Nors bandyta jį
sulaikyti nuo tokio aktyvumo, jis to nepaisė. Vokiečiams likvidavus
Lietuvos Laikinąją vyriausybę, pasiremdamas savo kaip buvusio seimo
atstovo statusu 1942 m. jis vokiečių generaliniam komisarui Lietuvai
įteikė du memorandumus. Trečiasis memorandumas 1942.11.9. buvo tam pačiam
komisarui įteiktas su M. Krupavičiaus, buvusio prezidento dr. K. Griniaus
ir buvusio ministro prof. J. Aleksos parašais. Jame buvo protestuojama
prieš vokiečių užmojus kolonizuoti Lietuvą, apgyvenant ją vokiečiais. Po
to M. Krupavičius buvo vokiečių saugumo policijos suimtas. Baigus tardymą
jam buvo pareikštas kaltinimas, kad jis su anglais, amerikiečiais ir
žydais dirbo prieš Vokietiją. Vokiečių jis buvo pavadintas komunistu. Už
visą tai jam buvo paskelbtas nuosprendis - ištremti į Vokietiją. Dėl
areštų ir kaltinimų neteko sveikatos. Ta pripažino vokiečiai ir vėliau jam
iki pat mirties už tai mokėjo pensiją.
- Po karo, Vokietijoje jis perėmė vadovavimą Vyriausiam Lietuvos
Išlaisvinimo komitetui (VLIK), išvystė šią organizaciją ir padarė ja
pagrindiniu kovotoju už Lietuvos laisvę. VLIKui jis vadovavo dešimtį metų.
- Iškėlė Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) idėją ir ją igyvendino.
Sukūrė PLB. Jis ne tik atliko pagrindinį organizacinį darbą, bet ir
teoretiškai apibrėžė lietuvybės išlaikymo užsienyje principus.
- Jis buvo vienas geriausių prieškario oratorių. Prof. J. Eretas mano,
kad tik dr. K. Pakštas vėlesniais laikais galėjęs varžytis su prel. M.
Krupavičiumi savo iškalbingumu.
- "Krupavičiaus vykdomas Pasaulio Lietuvių Bendruomenės organizacijos
kūrimas mūsų išeivijos lietuvybei palaikyti ir tautinei kultūrai ugdyti
yra ne mažesnės reikšmės, kaip ir žemės reforma Lietuvos
nepriklausomybei..." - Vytautas Vaitekūnas.
- Ieškodamas būdų pakelti Lietuvos žmonių gerovei ir pagerinti jų
socialiniams pagrindams, jis buvo išstudijavęs įvairias socialines
teorijas ir doktrinas. Markso Kapitalą jis įsigilinęs perskaitė net tris
kartus dar studentavimo laikais.
- Lietuvai esant TSRS sudėtyje buvo išspausdinta nemažai straipsnių,
stengiantis paskleisti apie jį dezinformaciją.
Prelatas Mykolas Krupavičius gimė 1885 m. spalio mėn. 1 d. Barberiškyje,
Marijampolės apskrityje. Mirė 1970 m. gruodžio mėn. 4 d. Chicago mieste,
JAV.
Šiai biografinei informacijai agrindiniu šaltiniu naudota Petro Maldeikio
parašyta biografija Mykolas Krupavičius. Knyga buvo išleista Lietuvių
Krikščionių Demokratų sąjungos, Chicago, 1975. |
