|
Iškilus Lietuvos visuomenės veikėjas, Krikščionių demokratų partijos
kūrėjas, ilgametis jos vadovas, nepriklausomos Lietuvos žemės ūkio ministras
(1923.VI.29-1926.V.31), Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) įkūrėjas,
Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK'as) ilgametis pirmininkas
prel. Mykolas Jeronimas Krupavičius (1885 -1970) JAV nugyveno daugiau nei
dvi dešimtis metų. Čia jis įvykdė didžiuosius savo darbus, čia sunkiai
susirgo, čia ir mirė. Buvo palaidotas Chicago mieste, šv. Kazimiero lietuvių
kapinėse.
Visas prelato Mykolo Krupavičiaus gyvenimas buvo atiduotas Lietuvai.
Būdamas Žemės ūkio ministru jis įvykdė retos pažangos žemės ūkio reformą,
kuri nebeatsiejama ne tik nuo jo vardo, bet ir nuo Lietuvos, kaip valstybės,
atkūrimo. Reforma daug kaimiečių padarė ūkininkais, daugelio jų gyvenimą
pakeisdama į gerąją pusę. Smulkūs ir vidutiniai ūkiai labai sparčiai
vystėsi, o valstybės ir bankų suteikiama finansinė parama ar paskolos,
įgalino diegti naujas technologijas, mokslines naujoves. Prasigyvenęs
ūkininkas siekė išmokslinti vaikus, taip išaugindamas naują lietuvių
inteligentijos kartą. Pagrindinės Žemės reformos programos nuostatos buvo:
kuo didesniam žmonių skaičiui skirti žemę; didelius žemės plotus
nesukoncentruoti vienose rankose (buvo ,,apkarpomi'' dvarai); aprūpinti žeme
mažažemius ir bežemius; kelti ūkininkus į vienkiemius ir panaikinti režių
sistemą.
Vokiečiams traukiantis, prel. Mykolas Krupavičius, kuriam grėsė arba
Sibiras, arba dar blogiau, pasitraukęs į Vakarus, tampa pagrindiniu
Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK'o) organizatoriumi,
ilgamečiu jo vadovu. Jis taip pat rengė strategiją, kaip išsaugoti po
pasaulį pasklidusių tautiečių lietuvybę. Taip buvo įkurta PLB. Jo dėka
susikūrė 22 bendruomenės, o šiandien ji jau jungia 36 šalių lietuvius.
Praėjus pustrečio mėnesio nuo trečiojo 1949 metų kovo masinio
lietuvių iš Lietuvos trėmimo į Sibirą, VLIK'as 1949 m. birželio 14 d.
paskelbė garsiąją ,,Lietuvių chartą" išlikimo programą ir protestą prieš
okupacinio komunistinio rėžimo vykdomą lietuvių tautos genocidą. Ši charta,
kurioje išdėstytos pagrindinės išlikimo vertybės, neprarado savo aktualumo,
ypač dabar, kai po pasaulį vis daugiau ir daugiau blaškosi lietuviai.
Įsiskaitykime:
Tauta yra prigimtoji žmonių bendruomenė. Pasaulyje pasklidę lietuviai
sudaro Pasaulio lietuvių bendruomenę. Lietuvis lieka lietuviu visur ir
visada. Savo tėvų išlaikytą Lietuvių Tautos gyvybę lietuvis perduoda
ateities kartoms, kad amžinai gyventume. Kalba yra stipriausias tautinės
bendruomenės ryšys. Lietuvių kalba lietuviui yra tautinė garbė. Šeima yra
tautos gyvybė. Tautinė kultūra yra kelias į tarptautinį pripažinimą ir
bendravimą. Valstybė yra aukščiausioji tautinės bendruomenės organizacija.
Valstybinė nepriklausomybė yra tautinės kultūros ugdymo ir išlikimo sąlyga.
Darbu, mokslu, turtu ir pasiaukojimu lietuvis kovoja, kad apgintų ir
išlaikytų nepriklausomą Lietuvos valstybę. Mokykla yra tautinės dvasios
židinys. Tautos istorija yra geriausia tautos mokytoja. Tautinis solidarumas
yra aukščiausioji tautinė dorybė. Lietuvio santykius su nelietuviu nustato
artimo meilė ir pagarba kiekvieno žmogaus laisvei, garbei.
Šiais metais giminių ir JAV lietuvių Visuomeninio komiteto (toliau
Visuomeninis komitetas), kuri sudarė antros ir trečios bangos lietuviai,
rūpesčiu Lietuvos vyriausybė nusprendė perkelti prelato Mykolo Krupavičiaus
palaikus į Lietuvą, perlaidojant (rugsėjo 23 d.) juos Kauno Prisikėlimo
bažnyčios šventoriuje. Šis komitetas, surinkęs 177 parašus iš JAV ir
Lietuvos inteligentijos, mokslo, meno žmonių, kreipėsi į LR prezidentą Valdą
Adamkų, prašydamas prelatą apdovanoti Vytauto Didžojo ordinu su aukso
grandine. 2006 01 10 d. prel. Mykolas Krupavičius (po mirties) apdovanotas
Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi. Visuomeninis komitetas kreipėsi į
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką, prašydamas surengti Seime iškilmingą
posėdį, pagerbiant prel. Mykolą Krupavičių. Posėdis įvyks rugsėjo 21 d. 10
v.r. Šeštadienį, rugsėjo 9 d., Chicago Marquette parko parapijos Švč.
Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje (arch. Jonas ir Rimas Mulokai, pastatyta
1957 m.) įvyko iškilmingos šv. Mišios ir atsisveikinimas su prelato Mykolo
Krupavičiaus palaikais, išvežant juos perlaidojimui į Lietuvą.
Šv. Mišias aukojo buvęs ilgametis bažnyčios klebonas Jonas Kuzinskas,
prelatas Ignas Urbonas, kun. Jaunius Kelpšas ir kiti lietuviai kunigai.
Pamokslą sakė 96-uosius metus einantis prelatas Ignas Urbonas, artimai
pažinojęs prel. Mykolą Krupavičių. Prisminimais pasidalino 95 metų amžiaus,
trečios kartos Amerikos lietuvis, inž. Antanas Rudis, puikiai kalbantis
lietuviškai. Atsisveikinimo žodį tarė ir JAV lietuvių Visuomeninio komiteto
pirmininkas Pranas Povilaitis. Giedojo solistė Nida Grigalavičiūtė, smuiku
griežė Linda Veleckytė, vargonavo Jūratė Grabliauskienė. Į bažnyčią,
atiduoti paskutinę pagarbą prelatui Mykolui Krupavičiui, susirinko arti 200
įvairių kartų lietuvių. Išleistas puikus lankstinukas šiam neeiliniam
įvykiui atminti. Pirmininkas Pranas Povilaitis (Krikščionių demokratų
partijos generalinis sekretorius), priklausęs prelato Mykolo Krupavičiaus
laidotuvių komitetui, išsaugojo trispalvę, kuria buvo apdengtas prelato
karstas jo laidotuvių metu. Ja apdengė karstą ir atsisveikinimo metu... ,,Ši
trispalvė bus perduota į Lietuvą Krikščionių demokratų partijos pirmininkui,
kaip simbolis kovos už Lietuvos laisvę, už krikščionybės ir demokratijos
idealus", sakė Pranas Povilaitis.
Visos palaikų perkėlimo išlaidos padengtos iš išeivijos lietuvių surinktų
aukų. Savo testamente (1948 m.) prel. M.Krupavičius prašė jo akis ir krūtinę
,,užpilti Lietuvos žemele", o ant pastatyto prie kapo kryžiaus įrašyti:
,,Lietuvi, tebūnie tau pirmaisiais tėvas ir motina, bet virš jų tebūnie Tau
tavo Tėvynė Lietuva."
Į Lietuvą, į savo svajonių žemę sugrįžta Didysis Lietuvis. Sugrįžta, kad
atgultų amžino poilsio Tėvynėje.
Ligija Tautkuvienė
JAV lietuvių Visuomeninio komiteto vardu
|