 |
|
Kun. Viktoras Kriščiūnevičius
1922.IX.22 - 2004.VIII.12 |
Siunčiu
nekrologą a.a. kun Viktorą Kriščiūnevičių prisimint. Jis Detroite
1952 - 62 buvo gana aktyvus ateitininkų dvasios vadas. Buvo daug
daugiau nusipelniusių prisiminimo kunigų, kaip kun. Yla, kun. Dabušis, dar
gyvas kun. K. Trimakas. Pirmą dešimtmetį ir ateitininkų šventėse,
stovyklose ir kongresuose matėm vyskupą Brizgį, prelatus: Albavičių, Jurą,
Balkūną ir daug kunigų. Dabar jau gal ant pirštų besuskaičiuotume
ateitininkams
palankius kunigus.
 Gal atsiras ir daugiau savo dvasios vadus pamininčių.
Viso geriausio, su Dievu!
Pranas Zaranka
Ateitininkų sąjūdžio pradžia, o ir visa organizacijos istorija liudija
dideles lietuvių kunigų pastangas tiek telkiant katalikus moksleivius, tiek
juos globojant ir mokant Kristaus sekimo, meilės ir pasiaukojimo Lietuvai.
Ir Vokietijoje po II jo pasaulinio karo, ir išemigravus į Ameriką, ar
kitus kraštus, kunigą rasime ne tik dvasios vado pareigose, bet ir At - kų
Federacijos generalinio sekretoriaus, Dainavos stovyklos administratoriaus,
jaunimo kursų vadovo, Ateities žurnalo redaktoriaus kėdėje. Ir ne vieną!
Kaip gaila, kad dauguma jų jau pas Viešpatį, o mes pradedam juos pamiršti
...
Kun. Viktoras Kriščiūnevičius , gimęs 1922. IX. 22. Vilkaviškyje, kur
lankė ir pradžios mokyklą ir gimnaziją būdamas pirmuoju mokiniu. Jau
gimnazijoje buvo ateitininkas, dalyvavo slaptoje vasaros stovykloje, laimėjo
iškalbos, deklamavimo ir bėgimo varžybas. Dvejus metus studijavo Vilkaviškio
kunigų seminarijoje, o 1944 m. pasitraukęs į Vokietiją, studijas tęsė
Eichsteatto kunigų seminarijoje. Iš ten stojo į Gregorianumo universitetą
Romoje. 1948 m. įstojo į Bressanon kunigų seminariją. Kunigu įšventintas
1949. VI. 29. Buvo kapelionu Merano mieste, šiaurinėje Italijoje.
1952. I. 2. atvyko į Detroitą, gyveno tėvų namuose ir tik svečio teisėmis
dešimtį metų padėjo senam klebonui kun. V. Misevičiui šv. Petro lietuvių
bažnyčioje. Klebonui mirus , kun. Viktoras buvo arkivyskupo paskirtas
asistentu šv. Antano ir šv. Petro parapijose. 1970. VI. 10. skiriamas
administratorium šv. Petro parapijai, o nuo 1975 skiriamas Dievo Apvaizdos
lietuvių parapijos klebonu, kur ištarnavo iki 1995. VI. 30.
Dievo Apvaizdos lietuvių parapijos pradžia 1909 m. Pirmoji bažnyčia buvo
rytinėj Detroito dalyje ir vadinosi šv. Jurgio. Ji 1949 m. buvo atiduota
juodukams, o lietuviams pastatyta Dievo Apvaizdos bažnyčia vakarų Detroite,
prie Schaefer ir Grand River gatvių. Greitkelį tiesiant, ši bažnyčia
nugriauta 1966 m. Dabartinė bažnyčia Soutfield priemiestyje su klasėmis
šeštadieninei mokyklai ir su sporto sale kultūros centru pašventinta 1973
m. Kai buvo švenčiamas jos penkmetis 1982m. klebonas kun. V. Kriščiūnevičius
parapijos leidinėlyje primena: Kiekvienam iš mūsų Viešpats skiria
ypatingą misiją. Mūsų broliams skyręs katakombų bažnyčią ir kankinių kelią,
mums Viešpats tarė: Jus gi persodinau į saugią ir derlingą žemę. Ar tai
neįpareigoja? Jis, mūsų Viešpats laukia, kad mes turėdami sąlygas ,
garbintume Jį sava kalba savo gražiomis giesmėmis, laikytume ir naujai
kartai perduotume savo tradicijas ...
Tradicijas, lietuvišką žodį, giesmę ir dainą kunigas mėgo ir parapijose
puoselėjo. Mėgo ir operą, buvo filatelistas.
Ypatingai pirmąjį dešimtmetį (kai jis buvo svečias) kun.
Kriščiūnevičius uoliai darbavosi su moksleiviais ir studentais ateitininkais.
Susirinkimuose rodydavo Italijos meno skaidres, kalbėjo , skaitė paskaitas
ateitininkų švenčių metu. Gerai valdydamas rašomąją mašinėlę, jis išmušdavo
studentų biuletenio Gaudeamus matricas , perrašydavo montažus,
liaudies dainų operetę pynę Subatos vakarėlį.
Tapęs šv. Petro parapijos administratorium didesnį dėmesį kreipė
parapijos draugijų veiklai, Lietuvos vyčiams. Buvo net jų Centro valdybos
dvasios vadu.
1979 m. kun. Kriščiūnevičius vėl pakviečiamas Detroito studentų at kų
dvasios vadu. Nuo 1986 m. , kai Detroito at kų šeimos šventė iš Dainavos
perkelta į Dievo Apvaizdos parapijos bažnyčią ir svetainę, visą dešimtmetį
jis pravesdavo įžodžio apeigas . Bažnyčioje ne kartą priminė ateitininkams
jų obalsį, ragino jį liudyti gyvenimu. Kunigas dalyvaudavo šeimos šventėse
ir į pensiją išėjęs. Nepamiršdavo ir ateitininkai jį pasveikinti įvairių
sukaktuvių proga. 2003m. rugsėjį sužinojo turįs kasos vėžį. Ligos metu namie
ir ligoninėje juo rūpinosi giminaitė Teresė Vaitkūnaitė. Teko ligonį dar
aplankyti ir ligoninėj , ir slaugos namuose jam švenčiant kunigystės 55
metį. Jis jau buvo didžiajai kelionei pasiruošęs.
Mirė 2004. VIII.12. šermenyse ir laidotuvėse dalyvavo daug jo buvusių
parapijiečių, vyskupas Paulius Baltakis, du amerikiečiai vyskupai, Dievo
Apvaizdos parapijos administratorius kun. Ričardas Repšys, buvęs klebonas
kun. Aloyzas Volskis, atvykęs iš Montrealio, šv. Antano parapijos klebonas
kun. Alfonsas Babonas , šv. Jurgio parapijoj krikštytas kun. Walter
Stanevičius, keli svečiai kunigai. Laidotuvių mišios buvo aukojamos lietuvių
kalba, tik vienas skaitinys ir amerikiečio vyskupo žodis bei kardinolo Adam
Maida perduota užuojauta giminėms ir parapijai perduota anglų kalba.
Kantorių vadovaujami, mišių giesmes giedojo visi pamaldų dalyviai.
Palaidotas šalia savo tėvų Viktoro ir Katarinos Kriščiūnevičių Holy
Sepulcher kapinėse, kur jau daugiau lietuvių palaidotų, negu gyvų Detroito
telkiny. Kleboną Viktorą Kriščiūnevičių prisimindami kaip uolų kunigą, gerą
pamokslininką, lietuvį patriotą, iki mirties sendraugį ateitininką,
melskime jam amžinojo džiaugsmo danguje.
|
