Romualdas Kriaučiūnas
Pernai Lietuvos atgimimo sąjūdis šventė savo dešimtmetį. Dedame tris eilėraščius, parašytus inž. Aniceto Kutrevičiaus, Sąjūdžio aktyvisto ir energingo patrijoto, gyvenančio Panevežyje.
 |
Sąjūdis kaip miškas ošia.
Sąjūdis žmonių veiduose.
Sąjūdis tai atbudimas,
Pabaksnok - snaudžia kaimynas!
Sąjūdis tarytum vėjas,
Neša šiukšles, popierėlius;
Judina šakas, lapus,
Rauna pūnančius medžius.
Sąjūdis - šiltas lietus,
Išaugins naujus daigus.
Piktžoles jis išravės -
Gal toliau jos nederės.
Sąjūdis tartum griaustinis,
Tartum žaibas elektrinis.
Jis gerai padės visiems
Trumparegiams ir kurtiems.
Sąjūdis gaivus ozonus.
Tegul skerbias šviežias oras
- Ei, žmogau, nebūk bailys,
Atverk langus ir duris!
Sąjūdis kaip miškas ošia.
Sąjūdis širdy, darbuose,
Te atgimsta Lietuva
Savo kūnu ir dvasia.
1988 rugsėjo 12.
Kaip debesys plaukioja mintys
Slenka begarsis kinas.
Smilkiniai įkaitę tviksi -
Koksai mūsų likimas?
Prabėgo dienos abejingos.
Minties atšilo pašalas.
Drąsiau tad sekim tikslo savo -
Nebepadės vien kalbos, ašaros ...
Nebevalia gyvent ramiai
Ir siekti sau tik gėrio.
Pasidairyk aplink, žmogau -
Paglabos šaukias tėviškėlė!
Mes ne jautukai ganykloj,
Ne naivios baltos avys.
Neužliuliuos mūsų daugiau,
Mes vėl surasim kelią.
Jau debesėliai šviesesni,
Įgarsintos jau mintys.
Tik nesuklypkime kelyj,
Kurs akmenuotas, vos pramintas.
1988 gruodžio 4.
Kur ta obelėlė
Lauko šalia kelio.
Kur tie obuolėliai
Rausvi, kaip veideliai?
Kur tas gimtas sodžius,
Gryčios ir kaimynai.
Kur tas šaltinėlis,
Kurs mane gaivino?
Tie prisiminimai
Tartum baltos ievos.
Tartum pilkas rūkas
Virš sidabro pievos.
Tikrai šį miražą,
Šiltos duonos kvapą,
Aš iš tėviškėlės
Paveldžiu lig kapo.
1988 gruodžio 19.