Kalbėjosi Romualdas Kriaučiūnas

Mes esame “Ateities Vaikai”

Dviguba buvusio Ateitininkų Federacijos Vado sukaktis

Justinas Pikūnas gimė 1920 metų sausio mėn.7 d., Miroslave, Alytaus apskrityje, Lietuvoje. Taigi, 2000 metų pradžioje jam sueina 80-tieji metai. Jis 1944 metais, rugsėjo mėnesį, karo įvykių eigoje pasitraukė į Austriją. 1950 metais, gruodžio mėnesį emigravo į JAV ir apsigyveno Detroite.

1999 m. birželio 1, Kaune.  Kairėje Valdas Kubilius, dešinėje prof. dr. Justinas Pikūnas

Studijavo Vytauto Didžiojo universitete, 1941-43 metais; Miuncheno Maximillian-Ludwig universitete, 1945-49 metais, kur įsigijo filosofijos daktaro laipsnį psichologijoje. Po to pradėjo savo akademinį/mokslinį darbą. Tad turime ir antrąją sukaktį - 50-ties metų akademinės veiklos.

Profesoriavo Detroito universitete nuo 1951 iki 1987 metų, kada jam buvo suteiktas profesoriaus emerito titulas. Nuo 1992 metų iki dabar yra vizituojantis profesorius Vytauto Didžiojo universitete bei Bendrosios Vytauto Didžiojo ir Klaipėdos universitetų Psichologijos doktorato programos pirmininkas (nuo 1992 iki 1998metų.).

Prof. dr. Justinas Pikūnas yra daugelio knygų, mokslinių studijų bei straipsnių autorius anglų ir lietuvių kalbose. Aldona Vasiliauskienė baigia ruošti knygą apie Pikūnų šeimos biografiją. Knygos pavadinimas --Mokslo ir idealo keliu. Netolimoje ateityje ji bus išleista Kaune.

Dalis prof. dr. Justino Pikūno parašytų mokslinių knygų.

Sukaktuvininkas yra aktyvus ir lietuviškoje veikloje. 1947-49 metais buvo Studentų ateitininkų sąjungos pirmininkas. Po to, 1949-50 metais, “Pax Romana” Vykdomojo komiteto narys. Turėjo įvairias pareigas Lietuvių bendruomenėje bei kitose organizacijose. Ateitininkų sendraugių sąjungos pirmininku buvo 1962-65 metais. Už poros metu, 1967 metais išrenkamas Ateitininkų federacijos vadu šešeriems metams.

Šių garbingų sukakčių išvakarėse mielam profesoriui patiekėme klausimų, kurių dauguma liečia ateitininkiškąją veiklą.

Nuo kada esate ateitininkas ir kokiose aplinkybėse į ateitininkus įstojote?

Gal 1931 metais mačiau Alytaus gimnazijos ateitininkų nuotrauką apgaubtą “Visa atnaujinti Kristuje” juosta; žinojau apie MAS veiklos uždarymą 1930 metais. Pradėjęs mokytis Marijampolės Marijonų gimnazijoje 1935 metais, vieno klasės ateitininko pakalbintas įsijungiau į moksleivių ateitininkų veiklą.

Oficialiai moksleivių ateitininkų veikla Lietuvos valdžios buvo uždrausta nuo 1930 metų. Kaip visa tai atsiliepė į ateitininkijos, ypač moksleivių veiklą?

Švietimo ministro K. Šakenio aplinkraščiu moksleivių ateitininkų veikimas buvo uždraustas šiai ministerijai pavaldžiose institucijose. Daugelio nustebimui mažai kas pasitraukė iš veiklos ir metams bėgant slapta ateitininkų veikla stiprėjo skaičiumi, veiklos formų išradingumu ir ypatingai idealistine dvasia. Saugumui vykdant areštus ir šalinant vadovaujančius iš gimnazijų, veikla buvo vis daugiau maskuojama - tapo tiesiog katakombine. Valdžios sankcijos gausėjo: tremia į Varnių kalėjimą, neduoda stipendijų, neduoda darbo, nepriima į Karo mokyklą... Didėja nukentėjusių skaičius, jų tarpe A. Nakaitė, A. Patackas, A. Damaševičius, A. Šidlauskaitė, B. Kazlauskas, V. Majauskas, J. Vitėnas ir... keli šimtai kitų. Demoralizuojama didelė tautos dalis.

Jau po karo, Vokietijoje, 1947 metais buvote išrinktas Studentų ateitininkų sąjungos pirmininku. Kokiose sąlygose veikė pokario studentai ateitininkai?

Buvę ateitininkai spontaniškai rišosi vieni su kitais, siekė atkurti plačią veiklą. Studijų ir gyvenimo sąlygos buvo sunkios, trūko visko - maisto, rūbų, pinigų, tinkamų butų, kambarių..., bet buvo daug entuziazmo mokslui ir įvairiaspalviui veikimui.

Lyg per miglas, prisimenu, kad dalyvavote ir Reino konferencijoje. Gal jos metu ir buvote SAS pirmininku išrinktas?

Taip, dalyvavau Reino konferencijoje. SAS pirmininku buvau išrinktas jau prieš kelis mėnesius. Kai kiti laisvai kalbėjosi, dainavo ir stebėjo Reino upės krantus, man ir kitiems reikėjo poėdžiuose tūnoti.

Daugelis mūsų skaitytojų gal nė nežino apie Reino konferenciją. Žodžiu kitu ją aptarkite. Ji gal laikytina pokarinio ateitininkų atsikūrimo pradžia už Lietuvos ribų?

Tai buvo jau išvystytos sąjungų veiklos kulminacija, AF vado rinkimai, agitacija už Maceiną, už Damušį, kitus... Prof. A. Maceinai atsisakius, dr. A. Damušis buvo išrinktas ovacijomis. Didelis dalyvių skaičius kūrė entuziazmą tolimesnei veiklai.

1949-51 metais buvote ”Pax Romana” Vykdomojo komiteto nariu. Šį sąjūdį lietuvių tarpe vėliau išgarsino dr. Vytautas Vygantas, būdamas “Pax Romana” pirmininku bene dvi pilnas kadencijas. Apie šį sąjūdį nieko negirdėti jau kuris laikas. Ar žinote kas su juo atsitiko?

Taip, dr. V. Vygantas buvo ilgalaikis “Pax Romana” vadovas ir reikšmingai prisidėjo prie jos veiklos suklestėjimo. Pax Romana tebeveikia, bet mūsų domėjimasis ja labai stipriai krito jai išmetus Pavertųjų tautų katalikų studentų ir intelektualų sąjungas.

1962-65 metais Jums teko būti Ateitininkų sendraugių sąjungos pirmininku. Po dviejų metų, 1967 metais buvote išrinktas Ateitininkų federacijos vadu. Jūsų konkurentu vado rinkimuose buvo prof. dr. Vytautas Bieliauskas, irgi psichologas. Kas rinkimus nulėmė jūsų naudai?

Prof. V. Bieliauskas buvo (ir yra) labai gerai žinomas visoje lietuvių visuomenėje. Manau, kad rinkimus lėmė mano plati veikla studentų ir sendraugių sąjungose.

Šešerius metus vadovavote Ateitininkų federacijai. Žiūrint atgalios, kuo pasižymėjo ateitininkų veikla tų metų laikotarpyje? Kas labiausia įstrigo Jūsų atmintyje, pozityvaus ar neigiamo?

Stebėtinai didelė veiklos apimtis ypač JAV ir Kanadoje. Džiugu buvo matyti šimtus moksleivių ir studentų duodančius įžodį Čikagoje, Toronte, Klevelande, Detroite, Dainavoje ir kitur, pasiryžusius “Visa atnaujinti Kristuje”. Tai buvo unikalus jaunosios kartos idealizmo pasireiškimas.

Manau, kad Jums teko ne tik stebėti, bet aktyviai dalyvauti ateitininkijos atsisteigime Lietuvoje. Į Lietuvą prieš porą metų grįžo ir Ateitininkų federacijos vadovybė. Ką matėte, patyrėte ir kokias išvadas galima daryti jau dabar?

Taip, teko dalyvauti: skaičiau paskaitas Kauno studentams ateitininkams, kalbėjau Kestučio korp! atsikūrimo šventėje ir jos suruoštame Vasaro 16-tosios minėjime, dalyvavau 1992 metais Lietuvos AF ir 1994 metais suvažiavimuose, tariausi su dr. A. Žygu, V. Malinausku, V. Abraičiu ir kitais veikėjais bei studentais. Įspūdžiai buvo įvairūs; daug kas tiesiog puiku, kai kas - ne. Gerai, kad AF vairą perėmė Lietuvos ateitininkai, nors po dr. Arvydo Žygo įžiebto pradinio entuziazmo ateitininkijos veikla neįgavo pastovaus stiprėjimo. Sąlygos nebuvo palankios, bet ateitininkų istorijos lūžiuose jos buvo dar sunkesnės. Manau, yra padėti pakankami pamatai antrąjam dešimtmečiui - galime laukti reikšmingo plačios veiklos atsiskleidimo visoje Lietuvoje.

Yra manančių kad ateitininkų “subažnytinimas” Lietuvoje ištikrųjų ateitininkų sąjudžio gąjumą apmalšino, tarsi pažabojo. Kokia Jūsų reakcija tokiam teiginiui?

Pradžioje reikėjo glaustis prie vyskupijų, nes nebuvo nei savų patalpų, nei kitų priemonių veiklai plėsti. Nūdien siektina pilnos autonomijos - pasaulietiško idealų reiškimo - mokyklose, gimnazijose, universitetuose.

Tuo tarpu užsienio ateitininkai yra tarsi našlaičiai, vis dar be visus jungiančios ir inspiruojančios vadovybės. Kokia Jūsų nuomonė apie šioje Atlanto pusėje esačią ateitininkų veiklą?

Tebėra daug žavėtinos veiklos, yra ir užsnūdimo; artėja rinkimai, kuriamas naujas veiklos etapas. Esame pakankamai stiprūs švęsti didžiuosius Kristaus jubiliejaus metus ir veržtis į naujus darbo barus Dievo meilės karalystei kurti.

Ką galima ir kas reiktų konkrečiai daryti, kad abiejose Atlanto pusėse esantieji įdėjos broliai ir sesės tikrai pasijaustų esą vienos šeimos nariai?

Esame vienos didžiulės šeimos nariai - daugiau tarpusavio komunikacijos, daugiau tarpasmeniniu ryšių... Kvieskime jaunus veikėjus čia, važiuokime ten.

Elektroniniuose ateitininkų puslapiuose yra patalpinta arti penkiosdešimts ateitininkijos istorijos įvykių. Sekant tinklapyje duotus nurodymus, atrinkite dešimt svarbiausių įvykių ateitininkų istorijoje.

Pradėsiu su pastaba: kas buvo prieš 50 metų tapo istorijos dalimi. Ji į mus byloja, bet mes esame “ateities vaikai” ir todėl bandome kreipti ateitį įgytų orientyrų linkme; žinome, kad asmeniniai apsisprendimai ir siekiai gali tapti reikšmingais darbais...

Tris ivykius galima išskirti iš praeities istorijos:

• Ateities išleidimas,
• Palangos reorganizacine konferencija, ir
• Reino konferencija.

Dabarties fazėje išskiriame:

• 1950 metais Čikagos 5-tasis kongresas
• 1957 metais Dainavos jaunimo stovykla
• New Yorko Nepaprastoji konferencija
• MAS Žiemos kursai
• MAS Padėkos dienos kursai
• 1989 metais Vilniuje Atkuriamasis Lietuvos ateititininkų suvažiavimas
• 1994 metais Ateitininkų XII kongresas Vilniuje ir
• 1996 metais išleidžiamas MAS Programos vadovas.

Kokią ateitininkiją matote jos istorijos pirmojo šimtmečio pabaigoje (2011 m.)?

Ateitininkija stiprės, bet kokį laipsnį ji pasieks - Viešpats težino.

Ką dar norėtumėte pasakyti Ateitininkų tinklapio lankytojams ir skaitytojams?

Dideli dalykai įvyksta tvirtų asmeninių apsisprendimų dėka. Tad atraskime kas mums yra tikrai vertinga ir ieškokime priemonių tiems tikslams įvykdyti.

Prof. dr. Justinas Pikūnas antras iš dešinės, savo bičiulių tarpe 1999 rudenį.

Ačiū mielam profesoriui už pasidalinimą savo patirtimi, įžvalgomis ir mintimis.

Tinklapio vardu linkime ilgiausių ir sveikiausių metų!

atnaujinta: 2006-06-02