Stasio Ylos šimtmetis

dr. Vytautas Vyšniauskas

2008 m. sausio mėn. 5 d.

Šių metų sausio 5 dieną sukanka lygiai 100 metų kai gimė kunigas Stasys Yla. Būdamas ateitininkijos dvasiniu vadovu, savyje jis įkūnijo daugybę talentų - kunigas, mokytojas, teologijos profesorius, rašytojas, poetas, kalinys, dvasios vadas, jaunimo auklėtojas. Be jokios abejonės, pildosi Vytauto Valiušaičio pasakyti žodžiai - “Ylos šimtmetis kaip ir kiekvieno garsaus ir aktualaus kūrėjo šimtmetis yra riba, ties kuria arba žmogus ima skęsti nežinomybėje ir amžinoje užmarštyje, arba yra prikeliamas amžinam būvimui kultūroje, toliau gyvena bendruomenės sąmonėje.” Ši proga susilaukia ne tik ateitininkų bet ir plačiosios visuomenės dėmesio. Yra organizuojamos įvairios Stasio Ylos palikimo įamžinimo formos: raštų leidimas, konferencijos, Ylos gimtinės aplankymas Liuciūnų kaime, Lietuvoje, dokumentinė paroda nacionalinėje bibliotekoje, Stasio Ylos interneto svetainės sukūrimas, populiaraus leidinėlio apie Stasį Ylą parengimas ir išleidimas [1].

Kunigo Stasio Ylos gyvenimas ir veikla yra neatsiejami nuo ateitininkų šūkio “Visa atnaujinti Kristuje”. Šūkio autorius yra apaštalas šv. Povilas. Būdamas Romos kalėjime, jis rašė laišką Efezo krikščionims. Šv. Povilas jame kalba apie krikščionių paskirtį, išplaukiančią iš Dievo valios. Juo pasinaudojo Popiežius šv. Pijus X 1903 m. savo enciklikoje. Jis ragino krikščionis religiniam, doriniam ir socialiniam atsinaujinimui. Nereikėtų pamiršti, jog tais pačiais metais įsikūrė bolševikų partija, paremta kraštutinio nihilizmo ideologija, atnešusiai Lietuvai ir visam pasauliui didžiules netektis bei išbandymus. 1903 metais pasaulis tarsi skilo į du priešingus pradus - šėtoniškai griaunantį ir krikščioniškai kuriantį. Kunigas Stasys Yla jautė šį pasaulio dvilypumą galbūt geriau negu bet kas kitas, ir nenuilstamai dirbo gėrio labui iki paskutinės savo žemiško gyvenimo minutės. Pristatydamas ateitininkų vadovo trečiąjį leidimą, kunigas Vaclovas Aliulis pabrėžia istorinę perspektyvą -- “Gilinamės į istorinę bei dvasinę Lietuvos būklę XX a. pradžioje, kuri šaukte šaukėsi sąmoningo idealistiško katalikų pasauliečių sąjūdžio, susipažįstame su jo kilimu, ideologija, plėtra, paskui matome, kaip šis sąjūdis tampa stipria organizacija, Lietuvai didžiai reikalinga per visą šimtmetį ir šiandien.”

Glaustai pristatysiu Stasio Ylos biografiją. Nors ir visiems gerai žinoma, bet dar sykį prisiminti tikrai verta. Gimė 1908 m. sausio 5 Liuciūnų kaime, Ukmergės apskrityje. 1920-25 m. mokėsi Ukmergės gimnazijoje, 1925-32 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje. 1932 m. įšventintas į kunigus.

1932-1934 m. S. Yla dirbo Kauno Marijos Pečkauskaitės gimnazijos kapelionu. Tuo pačiu metu jis studijavo pedagogiką ir psichologiją Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete. Nuo 1938 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete. Tuo pačiu metu S. Yla rašė ir publikavo mokslinius straipsnius, nagrinėjo laisvamanybės ir ateizmo plitimą. Bolševikų okupacijos metais buvo pasitraukęs į Vokietiją, tapo Berlyno laikinosios lietuvių parapijos klebonu, rūpinosi pabėgėliais. 1942-1943 m. jis grįžo į Lietuvą. 1943-1945 m. Stasys Yla buvo vokiečių suimtas, kalėjo Štuthofo koncentracijos stovykloje. Išlaisvintas pasitraukė į Vakarus, 1946-1950 m. dirbo Vokietijoje Lietuvių tautinės delegatūros sielovados patarėju ir spaudos skyriaus vedėju. 1950 m. S. Yla išvyko į JAV, Nekaltai pradėtosios Švč. Mergelės Marijos seserų kongregacijos kvietimu apsistojo Putname, netoli Bostono, ir buvo šios vienuolijos kapelionas. Stasys Yla aktyviai bendradarbiavo JAV lietuvių spaudoje. Nuo 1955 m. jis buvo JAV Lietuvių Bendruomenės pirmosios tarybos narys. Stasys Yla taip pat buvo Skautų vyriausiosios tarybos narys, Ateitininkų federacijos tarybos narys, nuo 1963 m. – Ateitininkų federacijos vyriausiasis dvasios vadas. Stasys Yla parengė ir išleido apie 30 knygų. Mirė 1983 m. kovo 24 d. Čikagoje. Palaidotas Dangaus Vartų kapinaitėse Putnam, CT..

Ši glausta biografija aparašo Stasio Ylos gyvenimo kelią, tačiau neparodo visos gausybės jo nuveiktų darbų, pilnai neatskleidžia jo asmenybės. Anot kunigo Arvydo Petro Žygo, “Vienas žmogus apie Ylą nedaug tepasakys, nes skirtingiems asmenims Yla dovanojo tiek daug skirtingų dalykų. Yla pabrėždavo gyvenimo dinamiškumą ir pats savo asmeniu šią dinamiką liudijo vis siekdamas naujų žinių, naujų perspektyvų, naujų metodų, naujos patirties. Ylos asmenybė buvo sudaryta iš daugelio skirtingų sudėtinių dalelių, bet jis pabrėždavo sintezę, vientisumą, kompleksinio žmogaus asmenybės nedalomumą.” Daugelis jį pažinojusių sakydavo, jog Stasys Yla buvo apdovanotas “asmenine charizma – dvasiniu patrauklumu” [2]. Artimas StasioYlos bičiulis prelatas Pranas Gaida tai apibūdino tokiais žodžiais - “Kur jis bebūtų, apie jį susidarydavo būrys žmonių. It tai visai natūraliai, neorganizuojant. Kiti ir norėdami to nepadaro. Jam prakalbinti žmogų, kad ir kokių pažiūrų bebūtų, - lengva, naturalu. Iš jo dvelkė daugiau negu paprastas mandagumas ir draugiškumas – tai žmogiška krikščionio šiluma, tirpdanti psichologinius barjerus” [2]. Juozas Brazaitis žavėjosi jo dvasiniu dinamiškumu, sakydamas, jog jis yra “degantis žiburys .. degantis savaime, neramus, nuolat ieškantis naujų kelių ir fomų”. Dr. Jonas Grinius taikliai pavadino Stasį Ylą “gyvenimo teologu” [2], nes jis nebuvo paskendęs vien tik teologiniuose apmastymuose, bet buvo tvirtai įsišaknijęs žmogiškame gyvenime, kurio prasmės niekada nenustojo gvildenti.

Arvydas Petras Žygas savo straipsnyje “Elitas ir jo misija kun. Stasio Ylos mokykloje” [3] prisimena:

“Paskutinė 1979 metų diena. Šiandieną Dainavoje baigiasi kun. Stasio Ylos surengti moksleivių ateitininkų vadovų kursai, kurie kasmet organizuojami nuo 1954-ųjų. ... Jau vakaras. Po iškilmingos vakarienės, po intensyvaus darbo savaitės MAS kursai baigiami savos kūrybos ir talentų vakaru. Prie židinio liepsnelės ir žvakių šviesos paskutinį kartą šiais metais renkasi moksleiviai ateitininkai iš viso laisvojo pasaulio. Dainava balta balta ir mes įsivaizduojame, kad toks grožis prilygsta Lietuvos žiemai. Šį vakarą dar norisi tiek daug pasakyti ir pasidalyti prieš atsisveikinant su senaisiais metais ir vienas su kitu. Tiek daug gilių jausmų išreiškia Šiaurės Amerikos katalikiško jaunimo, tremtinių vaikų poezijos žodžiai, savos kūrybos dainos ir giesmės. Šį vakarą savo eilėmis žvakės šviesoje dalijasi mylimas mūsų mokytojas, judintojas, auklėtojas kun. prof. Stasys Yla. Mes matome gilias raukšles jo veide, susirūpinusį ir švelniai besišypsantį žvilgsnį. Klausomės jo eilių. Ar mes tada žinojome, kokie palaiminti esame turėdami šitokį mokytoją, būdami su juo Dainavoje, toje vietoje, kuri primena mums brangų tėvų prarastą rojų? Taip, ir tada mes žinojome, kad gyvenimas ne dažnai dovanoja tokių mokytojų žemės kelionėje. Mes žinojome, kad garbingasis profesorius, Stuthofo lagerio kalinys, ateitininkijos ideologas ir dvasios Tėvas, lietuvių išeivijos visuomenės sąžinė, turėjo pasakyti kažką labai vertingo mums, savo „vaikams", savo surinktam „elitui". Klausėmės, tik ar galėjom visa suprasti, dar tiek mažai gyvenimo skausmo ir kančios patyrę? Ar prasminga, kad į mus prabilo tarsi tautos pranašas, žmogus, savo patirtimi išmąstęs visą teologiją, susijusią su gyvenimo Žemėje prasme.”

Stasys Yla su kiekviena savo gyvenimo diena nešė tikėjimo, meilės ir vilties žodį. Stebuklingą žodžio galią jis nuostabiai aprašė eilėraščiu:

Žodis lapuose, želmeny, širdy,
lakštingalos giesmėje,
motulės poteriuose,
tėvo laikrodyje.
Žodis dainoj, raudoj, švilpesy,
drobės raštuose,
granito brėžiuose,
paveikslo dažuos.

Žodis ekstazėj, agonijoj, tyloj,
delfino šuolyje,
žuvėdros klyksme,
balandžio pervertoj širdy.

Žodis erdvėj,gelmėj, beribėj,-
lėktuvo sparnuose,
telefono vieloj,
radijo bangoj...
Žodis išklydęs, paklydęs,
suklupęs
ėdžiose,
kryžiuje,
žemėn sugrįžęs
Žodis.

Kunigo Stasio Ylos žodis tebeskrieja toliau, užpildydamas plačiasias erdves ir suvirpindamas mūsų proto ir širdies stygas. Stasio Ylos pasakytas ir parašytas žodis yra gyvasis palikimas mums visiems ir ateinančioms kartoms.

2007.01.05

Literatūra
1. Romualdas Kriaučiūnas.”Kaip prisiminsime kun. Stasį Ylą?”
2. Ona Mikalaitė. “Žodžio skrydis gyvenimo erdvėse”, Draugas, Nr. 215, 2007 lapkričio 3 d.
3. Arvydas Petras Žygas.” Elitas ir jo misija kun. Stasio Ylos mokykloje”,1993.