Vidmantas Valiušaitis
Kaunas, 2001 m. birželio 9 d.

Sudarytojo žodis

Prieš penkerius metus turėjau malonumo rengti spaudai išeivijos lietuvių žurnalisto Juozo Kojelio pirmąjį publicistikos tomą “Iš nakties į rytą” (“Garso” leidykla, Kaunas, 1996). Tai buvo stambi, per 500 psl. publicistikos rinktinė, kurioje sutelkti straipsniai atskleidžia lietuvių politinę kovą dėl Lietuvos laisvės anapus “geležinės uždangos”, Vakaruose. Knyga parodo lietuviškosios politinės veiklos išeivijoje būdus, priemones, organizacijas ir asmenybes, o kartu autentiškai paliudija kiek tikėjimo, valios ir pastangų Lietuvos laisvei atgauti buvo parodyta išeivijoje, kiek reikėjo visuomeninės aukos ir savęs apribojimo toje kovoje ištverti 50 metų.

Nepaisant stambios knygos apimties, rinkinį sudarantys straipsniai tebuvo, palyginti, nedidelė Juozo Kojelio žurnalistinės kūrybos, susikaupusios per keletą aktyvios veiklos dešimtmečių, dalis. Panašių knygų iš jo straipsnių galėtų susidaryti dar bent keletas tomų.

Rinktinė “Iš nakties į rytą” skaitytojų buvo palankiai sutikta ir gan greit išsibaigė, nors išleista šiems laikams dideliu 2 tūkst. egz. tiražu. Poetas Bernardas Brazdžionis šią knygą yra pavadinęs “lietuviškos išeivijos enciklopediniu faktų, datų, asmenų vardų, problemų vardynu arba lietuvių išeivijos gyvenimo penkiasdešimties metų thesaurus (iš graikiško žodžio, reiškiančio lobį, atsargas, aukso kaip turto kaupimą)”, kuris Lietuvos žmonėms “ateina kaip vade mecum į laužtą nenulaužtą didelę tautos medžio šaką už tėvynės sienų”. Dar daugiau. Pats mūsų poezijos Maestro šią knygą statytų “knygų lentynoje šalia žymiųjų mūsų valstybininkų – Biržiškų, Krupavičiaus, Pakšto, Ereto, Dovydaičio, Landsbergio, šalia diplomatų Turausko, Klimo, Dambravos...”

Paskatintas skaitytojų palankumo, Juozas Kojelis ryžosi leisti dar vieną publicistikos tomą. Paprašytas ir šį kartą jam patalkinti, turėjau naują progą ilgesnį laiką pagyventi “švarių rankų” žurnalistikos pasaulyje. “Žodis gali būti aštrus, bet jis turi būti švarus”, - savo žurnalistinės etikos nuostatą apibrėžia Juozas Kojelis. Jo publicistikoje į kasdienybės tėkmę žvelgiama iš tam tikros distancijos, kad paaiškėtų esminiai žmogiškąją egzistenciją ir individo veiklos prasmę motyvuojantys dalykai. Čia nėra pigaus politikavimo, bet juntama išmintinga ir tauri moralinė pozicija, kurios taip stokoja šiandieninė Lietuvos žurnalistika. Būdinga, kad prieš 20, 30, o net ir prieš 50 metų rašyti J.Kojelio straipsniai stebina aktualia perspektyva ir dabartiniam laikmečiui.

Galima sutikti arba nesutikti su vienu ar kitu autoriaus teiginiu, tačiau šio žurnalisto negalima apkaltinti nesąžiningumu. Pats sau keldamas aukščiausius profesinės etikos reikalavimus, šito pageidavo ir iš kitų plunksnos brolių. Pakantus ir tolerantiškas žmogiškajai klaidai, kylančiai iš nežinojimo ar supratimo stokos, J. Kojelis tačiau išskirtinai reiklus žurnalistinės etikos pažeidimams ar kitoms visuomeninėms negerovėms, pasirodančioms dėl asmeninių interesų dangstymo visuomeniniais šūkiais.

Sudaryti antrą J.Kojelio publicistikos tomą nebuvo lengva. Ne dėl to, kad būtų trūkę medžiagos, bet priešingai – nebuvo paprasta iš didelės gausos ją atrinkti ir susisteminti į vientisą, nuosekliai skaitomą knygą. Daug ir gerų straipsnių, vertingų ne vien išeivijos istorijos šaltinių prasme, bet taip pat ir visuomeninės minties bei žurnalistinės kūrybos kokybės atžvilgiu, turėjo likti nepanaudota paprasčiausiai dėl vietos stokos. Todėl teko apsiriboti tam tikromis temomis ir tik dalimi jas nagrinėjančių straipsnių.

Antroji Juozo Kojelio publicistikos knyga “Tarp rūpesčių ir vilties” skiriasi nuo pirmosios pirmiausiai tuo, kad rinktinėje “Iš nakties į rytą” vyrauja politinė tematika ir kovos už Lietuvos laisvę problematika, tuo tarpu pastaroji, išeinanti vienuoliktaisiais nepriklausomos Lietuvos metais, daugiau reflektuoja tos nepriklausomybės turinį, apmąsto Lietuvos lietuvių ir išeivių pilietinės integracijos sunkumus, labiau atsigręžia į kultūros klausimus, humanitarines, jaunimo problemas. Knygoje skelbiami straipsniai surinkti daugiausia iš išeivijos, o taip pat ir iš pastarojo meto Lietuvos spaudos. Sudėti tokie, kokie buvo ir parašyti. Redaguoti labai nežymiai, pataisius tik būtinas rašybos, skyrybos, sintaksės, kai kur stiliaus smulkmenas ir pritaikius prie dabartinės lietuvių kalbos reikalavimų. Vienur kitur, derinantis prie knygos sandaros ir gretimų straipsnių antraščių, buvo kiek pakoreguoti straipsnių pavadinimai. Šio pobūdžio redakciniai pataisymai atsispindi “Bibliografinėse pastabose”. Visos pataisos knygos autoriaus yra peržiūrėtos ir autorizuotos.

atnaujinta: 2006-06-02