Romualdas Kriaučiūnas

Masinių trėmimų penkiasdešimties metų sukaktis

Šimet sueina lygiai penkiasdešimts metų nuo genocido operacijos, pavadintos “Priboj” kodu.  Tai Baltijos šalių gyventojų trėmimas 1949 m. kovo 25 - 28 ir balandžio 10 - 20 dienomis.  Šią sukaktį minint visa tai buvo aprašyta Antano Stasiškio ir Arvydo Anušausko reportaže, tilpusiame Lietuvos aide (1999.4.6).   Prisimindami šią liūdną sukaktį, ten spausdinta informacija ir pasinaudojame.

Baltijos šalyse didžiausia komunistinio genocido operacija buvo visiškai slapta.   Tik per paskutinius dešimt metų paskelbti tremtinių vardiniai sąrašai ir operacija laikoma Baltijos tautų genocidu.

Sovietai ypač rūpinosi operacijos “Priboj“ slaptumu.  Siekiant dezinformuoti gyventojus, inscenizuotuas kariuomenės pavasario mokymas.  Iki operacijos pradžios kariai neturėjo žinoti būsimosios operacijos vietos ir pobūdžio, kad tai nepasiektų vietos gyventojų.  Operacijoje dalyvavo daug gerai parengtos kariuomenės ir civilių asmenų.  Ištremiant Baltijos šalių gyventojus dalyvavo 76,212 žmonių.   Kariuomenės buvo 21,206 žmonės - dvi pilnos divizijos.  Tačiau pagrindinė baudėjų masė buvo vietiniai Baltijos šalių baudėjai - 18,387 stribai.

Be 8,422 sunkvežimų, specialiam kontingentui Baltijos šalyse telkti buvo paskirta 118 geležinkelio stočių, į kurias buvo pristatyti 4,437 prekiniai vagonai, specialiai įrengti trememiesiams išvežti.  1949m. iš Baltijos šalių ištremta 30,630 šeimų, iš viso 94,779 žmonės.  72.9% tremiamų buvo moterys ir jaunesni kaip 16 metų vaikai.

Iš Lietuvos planuota ištremti 8,500 šeimų (25,500 žmonių).  Planas buvo perviršytas.  Iki kovo 31d. į gyvulinius vagonus sugrūdo ir išsiuntė 8,765 šeimas (28,981 žmonių).  Lietuvos gyventojai jau buvo matę ne vieną masinį žmonių trėmimą, todėl iš anksto pagal daugelį požymių nuspėdavo, kad vėl artėja genocido akcija.   Įkalintų ir ištremtų žmonių giminaičiai nenakvodavo namuose.  Balandžio 10 - 20 d. buvo organizuotos trėmimo išvengusių šeimų gaudynės.  Per 1949 m. kovo-balandžio mėn. trėmimus iš Lietuvos buvo išgabentos 9,598 šeimos.

Trėmimais buvo siekiama pašalinti okupantams nepritarančių gyventojų grupes, atimti jų turtą, įbauginti tautą ir priversti ją paklusti bolševikinei diktatūrai.   Kartu buvo keičiama krašto gyventojų sudėtis: į Lietuvą buvo atkeliami tūkstančiai įvairių tautybių partinių, sovietinių darbuotojų, kariškių, represinių struktūrų pareigūnų su šeimomis.

Visi Lietuvos gyventojų trėmimai buvo žiaurūs.  Beprasmišku žiaurumu išsiskyrė 1941 m. birželio trėmimas.  Masinį tremimą 1949 m. reikia vertinti kaip bausme Baltijos tautoms už jų aktyvų ir pasyvų preišinimasi komunistinei Baltijos šalių okupacijai.

Nepamirškime ir susimąstykime.