Romualdas Kriaučiūnas

Ar turėsime kun. Juozo Zdebskio vardo ateitininkų kuopą?

Šįmet sukanka 70 metų nuo kun. Juozo Zdebskio gimimo.  Lietuvių Enciklopedijos žiniomis, jis gimė 1929 metais Naujienos kaime, Marijampolės valščiuje. Baigęs Kauno kunigų seminariją, dirbo parapijose.  Būdamas vikaru Prienuose, 1971 m. buvo suimtas už vaikų katekizaciją ir išvežtas į Vilnių, kur jį nuteisė vieneriems metams bendrojo režimo stovyklon.  1975 m. buvo paskirtas Šlavantų klebonu.  Buvo Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto narys, rašėsi po protestais dėl kunigų persekiojimo ir sufabrikuotų kaltinimų bei teismų.  1980 m. spalio pirmomis dienomis parapiječiai rado kleboną visą žaizdotą.  Nuvežus į Kauno ligoninę, rasta visame kūne antrojo ir trečiojo laipsnio nudegimų.  Saugumo policijos buvo pareikalauta, kad gydytojai pripažintų žaizdas, atsiradusias dėl venerinės ligos, bet ne dėl apdegimo.  Tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę, išlikusiuose KGB archyvuose rasta įrodymai, kad tie cheminiai apdegimai buvo saugumiečių darbas.

Eltos žiniomis, 1999 metų pavasarį Kauno apskrities viešoje bibliotekoje pristatyta knyga Kunigo Zdebskio malda.  Šviesios atminties kunigą Juozą Zdebskį prisiminė Kauno archivyskupas metropolitas ir dabartinis Lietuvos ateitininkų federacijos dvasios vadas Sigitas Tamkevičius ir kun. Robertas Grigas.

“Kunigo Zdebskio gelmė buvo ta, kad jis labai brandino mąstomąją maldą, be kurios kunigo gyvenime dažnai lieka tik pelenai”, - vakaro metu kalbėjo arkivyskupas S. Tamkevičius.  “Aš džiaugiuosi, kad kai buvau jaunas kunigas, galėjau pabūti šalia jo, matyti kaip jis meldžiasi, kaip elgiasi, kuo gyvena.  J. Zdebskis savo kančią mokėjo labai gražiai įprasminti - tai yra jo didybė.  Kaip gaila, kad šiandien per mažai tokių kunigų turime.”

Kun. J. Zdebskis daug kartų važiavo į misijas Pavolgyje, Kazachstane ir kitose Sovietų sąjungos vietovėse.  Jis ten lankė sąžinės laisvės kalinius, tikinčius jaunuolius sovietinėje kariuomenėje.  Jis buvo aktyvus pogrindžio religinės spaudos leidybos organizatorius ir remėjas.  Kaip jau minėta, kun. J. Zdebskis sovietinės valdžios buvo nuolat sekamas ir persekiojamas.  1986 metais jis įtartinomis aplinkybėmis žuvo autoavarijoje.

Po jo mirties, jau Lietuvai atstačius nepriklausomybę, išleista keletą jo rašytų knygų.  Taip pat išleista visa eilė atsiminimų apie jį.  Susukta dokumentacinė filma.  Viena paskutiniausių knygų, kurią pernai metais išleido Katalikų akademija Vilniuje, liečia kun. Zdabskio veiklą ir dvasią.  Trumpame knygos aprašyme Juoz. Pr. (Draugas, 1999.6.3.) rašo: “Tai nepaprastai puiki knyga, sudaryta dviejų gabių studenčių: Dalios Malinauskaitės ir Alės Žibūdaitės, baigiačias aukštąsias universiteto studijas, diplominius darbus.  Jos panaudojo gausius šaltinius.  Nurodomas šaltinis kiekvieno sakinio, iš kur jis imtas ir duoda tikslų vaizdą apie tą gabų, didelį idealistą kun. Zdebskį, kuris nuostabiai dirbo.  Jo neišgąsdino okupantų komunistų teroras.  Jis katekizavo vaikus, ruošė slaptas rekolekcijas, važinėjo po tolimus sovietijos kraštus, lankydamas mobilizuotus kareivius, tremtinius, dirbo su dideliu pasišventimu, net uždarytas į kalėjimus, lagerius, kol pats, dar jaunas žuvo automobilio nelaimėje.  Įtariama, kad tai buvo paktas su organizuota grupuote.”

Pavasarinėje 1997 metų Ateityje buvo aprašytos dvi knygos, liečiančios kun. J. Zdebskį.  Tame pat numeryje buvo visa eilė metinių veiklos pranešimų iš įvairių kuopų.  Viena kuopa, labai nauja, dar neturėjo savo vardo.  Žurnalo vedamąjame buvo duotas draugiškas pasiūlymas - pavadinti kuopą kun. Juozo Zdebskio vardu.  “Tai būtų ne tik gražus jo vardo įamžinimas, bet ir inspiruojanti paskata kuopos veiklai” (Ateitis, 1997 m. pavasaris).  Neteko kur skaityti, kad tas pasiūlymas buvo kur įgyvendintas.  Ar nebūtų prasminga tai padaryti minint kun. J. Zdebskio 70-jį gimtadienį?