Romualdas Kriaučiūnas

Duok man ką svarbaus TAU padaryti 

Šiaurės Amerikos ateitininkų tarybos Rinkimų komisija vasario 11 dienos pranešime prie balsvimo taisyklių pridėjo trumpus kandidatų aprašymus. Jų buvo keturiolika. Už poros mėnesių buvo išrinkta dvylikos asmenų Taryba, o gegužės 20 dienos pirmąjame Tarybos posėdyje pirmininke buvo išrinkta Nijolė Balčiūnienė.

Štai kaip jos ateitininkiška veikla buvo apibūdinta Rinkimų komisijos pranešime: “Ateitininkė nuo 1948 metų, jaunučių globėja 4 metus, moksleivių globėja 6 metus. AF Tarybos dviejų kadencijų narė, stovyklos vadovė, buvusi Sendraugių CV pirmininkė. Taryboje sieks dalintis savo patirtimi veikloje su šios organizacijos nariais siekiant visa atnaujinti Kristuje ir padėti tėvynei Lietuvai išsilaisvinti iš dabartinio dvasinio ir ekonominio vargo.”

Tuoj po minėto posėdžio buvau paprašytas paskolinti vieną knygą. Grįžęs namo jos ieškojau, bet neradau. Tačiau, netikėtu sutapimu, radau 1982 metų Ateities žurnalo ketvirtąjį numerį, kuriame Nijolė Balčiūnienė pasisako ką jai reiškia jaunimo globojimas.

Su įdomumu grįškime į netolimą praeitį ir jos mintis, išsakytas prieš aštuonioliką metų. “Padirbėjusi Dainavoje su jaunimu, parsivežiau paveiksliuką su mergyte, besidžiaugiančia puokšte gėlių, kuriame įrašyta:’Viešpatie, ačiū, kad esu mergaitė!’ Bežiūrint į jį, kilo mintis:’Viešpatie, ačiū, kad mes turime jaunimo!’... Tą paveiksliuką parsivežiau prieš daug metų, kai mano vaikučiai buvo visai mažyčiai.”

“Jaunučius globojau su pertraukomis kokius 7 ar 8 metus. Darbo buvo daug... Važiuodavau į jaunučių stovyklas su pareigomis, stebėdavau vaikučius įvairiose pamokose, dainuojant, šokant tautinius šokius ir garbinant Dievą lietuviškai. Pamačiau su kokia meile ir atsidėjimu kiti tėvai dirbo stovyklose, net praleisdami savo vasaros atostogas, skirtas poilsliui.”

“...Nespėjau atsidusti, gaunu kvietimą į moksleivių stovyklą. Truputį bijau, visi vadovybėje studentai. Pasiryžtu ir nuvažiuoju. Randu tą pačią meilę ir pasiaukojimą jaunų studentų stovyklautojams. Kiek tik įmanydami stengiasi įskiepyti lietuvišką dvasią per tas kelias savaites. Taip pat pamatau, kad jiems reikia suaugusių paramos, pritarimo ir aktyvaus įsijungimo.”

“Įsijungiau į darbą su moksleiviais, nes jų veiklumas priklauso nuo žmogaus, kuris juos apjungia. Esu Clevelando moksleivių ateitininkų globėja ketvirti metai. Šie jaunuoliai pilni energijos ir nerimo, yra atviri visiems, kurie su jais dirba ir įvertina kiekvieną valandą, skirtą jiems. Jų dėmesys savam kraštui ir daromos pastangos padėti Lietuvai pagal jų sugebėjimą ir praturtina mano gyvenimą. Dingsta mano nuovargis, kai po gero susirinkimo, gerai praėjusių rekolekcijų ar gerai atlikto darbo matau jų džiaugsmą ir pasididžiavimą, nes mūsų kuopa yra veikli. Ar ne jie yra mūsų ateities vadai? Juk per juos mūsų tauta liks gyva. Kur kitur, jeigu ne per organizacijas, pasiruoš bendruomenės darbui.”

“Taip pat matau juose trapią sielą, jaunuolį, kuris nori būti įvertintas, pagirtas, atleistas, suprastas ir mylimas, šiame jo jautriame laikotarpyje, kurio malda dažnai yra...” ta, kur buvo atspausdinta mergaitės paveiksliuko antroje pusėje.

Maldautoja meldė, kad “Tu galėtum man duoti ką svarbaus Tau padaryti.” Nijolė jau yra daug atlikusi. Atrodo, kad malda buvo išklausyta ir dar yra likę daug ką svarbaus padaryti ateityje. Sveikiname Nijolę naujose ir svarbiose ŠAA Tarybos pirmininkės pareigose. Parafrazuojant maldos žodžius, nuoširdžiai sakome: “Viešpatie, ačiū, kad turime Nijolę!”

atnaujinta: 2006-06-02