Romualdas Kriaučiūnas

Nauja knyga apie "Marija, gelbėk mus" autorę Adelę Dirsytę

Adelė Dirsytė: gyvenimas ir darbai. Sudarė ir parengė dr. Mindaugas Bloznelis. Katalikų akademija, Vilnius, 2003. Minkštais viršeliais; 574 puslapiai. Kaina nepažymėta.

Knygos įvade arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, SJ, mini popiežiaus Jono Pauliaus II 1994 m. lapkričio 10 d. apaštališką laišką, įpareigojantį vietines įvairių kraštų Bažnyčias rūpintis XX amžiaus tikėjimo kankiniais. Vadovaujantis šiuo popiežiaus laišku ir tikinčiųjų prašymu, buvo pradėta Adelės Dirsytės kanonizacijos byla.

Šioje kruopščiai parengtoje knygoje pateikta A. Dirsytės biografija ir darbai. "Gimusi lietuviškame kaime, augusi katalikiškoje šeimoje, iš pat mažens apsupta meilės artimui ir pagarbos pareigai, mokykloje ir gimnazijoje, moksleivių ateitininkų būrelyje subrandino idealistinius Dievo, Tėvynes ir artimo meilės principus," rašo minėtas arkivyskupas (psl. 7).

Knygos sudarytojas dr. Mindaugas Bloznelis Pratarmėje pastebi, kad knyga yra daugelio žmonių triūso vaisius. Prie jos rengimo prisidėjo giminės, studijų ir darbo draugai, kalėjimo bei lagerių kaliniai. Stasio Ivanausko rūpesčiu ir tarpininkavimu buvo surasti A. Dirsytės rašyti laiškai ir užmegzti kontaktai su A. Dirsytei artimais žmonėmis. Dr. Stanislovas Stašaitis parašė skyrių apie anuometinį Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą. Ši studija padeda geriau suprasti to meto akademinę aplinką. A. Dirsytės profesorių ir dėstytojų tarpe minimi Juozas Eretas, Juozas Balčikonis, Antanas Salys, Vincas Mykolaitis-Putinas, Jonas Grinius, Jonas Mačiulis-Maironis, Mečislovas Reinys, Pranas Dovydaitis, Stasys Šalkauskis, Ignas Malinauskas, ir kiti. Kaip matome, universitete dirbo aukšto išsilavinimo, plačios erudicijos ir aktyvios mokslinės bei visuomeninės veiklos dėstytojai. "Jie gebėjo gerai parengti studentus dalykiškai ir brandinti jų tautinę bei religinę savimonę. Ta puikiai atskleidžia ir tolimesnis Adelės Dirsytės gyvenimo kelias, jos dvasinė tvirtybė sunkiausiais Sibiro tremties metais. Adelės Dirsytės tautines bei religines nuostatas formavo ir jos pačios ketverių metų darbas studentų ateitininkų veikloje" (psl. 41).

Domas Akstinas parengė A. Dirsytės laiškų iš lagerio rinkinį ir faksimilinį jos maldaknygės "Marija, gelbėk mus" leidimą. Ši medžiaga panaudota šioje knygoje.

Visu knygos rengimu rūpinosi dr. Mindaugas Bloznelis. Knyga suskirstyta į dvi dalis. Pirmoji dalis apima A. Dirsytės gyvenimą iki nelaisvės metų. Tai jos tėviškė, šeima, vaikystė, mokslo metai. Duodami jos rašyti straipsniai periodinėje spaudoje, jos diplominis darbas lietuvių ir vokiečių kalboje. Mirgėte mirga ranka padaryti pataisymai faksimilėje vokiečių kalba. Pirmasis, vaizdinis įspūdis yra lyg čia būta juodraščio, o ne diplominio darbo galutinės redakcijos.

Antroji knygos dalis apima A. Dirsytės gyvenimą nuo KGB suėmimo 1946 m. kovo mėn. 6 d. iki jos mirties 1955 m. rugsėjo mėn. 26 d. Chabarovske. Jos buvimo lageryje terminas buvo iki 1955 m. lapkričio mėnesio galo. Taigi, mirė porą mėnesių prieš pramatytą paleidimą.

Antroje dalyje randame bylos protokolus (rusų ir vertimą lietuvių kalboje), pasakojimus apie gyvenimą lageriuose, jos ligą ir paskutines dienas. Šioje dalyje spausdinami jos laiškai ir su ja kalėjusių kalinių liudijimai. Ypač šiurpūs jos žemiškojo gyvenimo paskutiniųjų mėnesių aprašymai.

Po pakartotinų kankinimų jos sveikata palūžo ir ji buvo išvežta į Vladivostoką. Po kurio laiko vėl buvo grąžinta į ankstyvesnį lagerį. Čia, vienos dalyvės liudijimu, mergaitės surinko kiek turėjo maisto ir įsiprašė sargybinį leisti A. Dirsytę aplankyti. "A. Dirsytė buvo trumpai nukirptais plaukais, susivėlusi, purvina, sudžiūvusi, pamėlusiais paakiais. Mergaites ji pažino, šios ją aptvarkė. Ji šiek tiek užvalgė duonos ir žuvies, bet paklausta, kur buvo, ėmė blaškytis, šauktis tėvų. Kai būdavo geresnis karcerio sargybinis, mergaitės lankydavo ją. Kartais ji būdavo rami, tik liepdavo labai tyliai kalbėti, nes muš. O užklausta, kur buvo, nebetekdavo proto. Tik kartą ji pasakė, kad buvusi kažkokiuose požemiuose. Tada ji su manim kalbėjosi ir aš pirmą sykį mačiau, kaip jos veidu rieda ašaros..." (psl. 338).

Įvade sužinome, kad 1996 m. lietuvių politinių kalinių bendrijos "Kolynos' suvažiavime Rumšiškėse nutarta kreiptis į Kauno arkivyskupijos kuriją ir prašyti pradėti A. Dirsytės kanonizacijos bylą. "Tad drauge su ja lageryje vargusiųjų liudijimai tapo itin svarbus šaltinis susipažinti su A. Dirsytės tauriu katalikės paveikslu, parodyti jos įtaką aplinkiniams, ypač jaunuomenei, ugdant ištvermę ir pasitikėjimą Dievu" (psl. 14).

Knygos pabaigoje yra pačios A. Dirsytės ir apie ją straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje bibliografija.

Knygoje gausu nuotraukų iš A. Dirsytės gyvenimo laisvėje. Įdėtos ir ją prisimenančių liudininkių nuotraukos. Knyga krupščiai paruošta ir, reikia manyti, daug pasitarnaus jau pradėtoje Adelės Dirsytės kanonizacijos byloje. Tuo pačiu gaila, kad knygos išleista tik 400 egzempliorių. Aišku, kad, laidai išsibaigus, galima ir kitą laidą atspausdinti.

Šiaurės Amerikoje knygą platina ses. Margarita Bareikaitė, 600 Liberty Highway, Putnam, CT 06260-2503

atnaujinta: 2006-06-02