Petras Vytenis Kisielius, M.D.

Du ateitininkijos didieji

Šių metų vasario mėn. Lietuvoje mirė prof. Dr. Adolfas Damušis. Prof. kun. Stasys Yla mirė jau prieš 20 metų. Juodu abu gimė tais pačiais metais, abu buvo geri ateitininkų veiklos draugai, juos abu rišo jų meilė ateitininkijai ir abu degė ateitininkijos ugninga dvasia.

Adolfas Damušis buvo Ateitininkų Federacijos vadas. Kunigas Yla buvo ilgametis Ateitininkų Federacijos Dvasios vadas. Iki savo mirties, kunigas Stasys Yla buvo pagrindinis išeivijos ateitininkijos jaunimo auklėtojas. Jo moksleivių žiemos kursus bei Padėkos savaitgalio kursus Dainavoje yra lankę beveik visi lietuvių išeivijos ateitininkų jaunimo veikėjai bei vadai, gimę po Antrojo Pasaulinio karo Vokietijoje ar Šiaurės Amerikoje. Dr. Damušis tuose pačiuose kursuose aktyviai dalyvavo kaip paskaitininkas ir taip pat itin artimai dirbo su jaunimu.

Abu buvo herojai tikrąja to žodžio prasme; herojai, kurie aukojosi ateitininkijai ir Lietuvai. Nepriklausomybės metuose Adolfas Damušis buvo Lietuvos presidento Smetonos valdžios įkalintas Varnių koncentracijos stovykloje už ateitininkų moksleivių veiklą, nes prezidentas Smetona buvo uždraudęs moksleiviams ateitininkams veikti; mat, Lietuvos valdžiai moksleiviai ateitininkai buvo per daug pavojingi. Karo metu, Damušis buvo vienas iš lietuvių sukilimo vadų prieš sovietų okupaciją bei laikinosios Lietuvos vyriausybės ministras; jis buvo nacių ikalintas ivairiuose kalėjimuose. Kunigas Yla buvo įkalintas nacių koncentracijos stovykloje.

Juodu abu mylėjo Dainavos stovyklavietę ir abiems ji buvo viena iš jų katalikiškos bei tautinės dvasios asmeninių šaltinių. Kunigas Yla čia ruošdavo savo garsius ateitininkų moksleivių kursus, o dr. Damušis kartais juose skaitė paskaitas. Dr. Damušis turėjo unikalią viziją įsteigti Dainavą ir jis buvo šios stovyklavietės steigėjų grupės vadovas.

Abu, Damušis ir Yla spindėjo savo meile lietuviškam jaunimui ir spindėjo savo užsidegimu tą jaunimą katalikiškai ir tautiniai ugdyti, vystyti bei brandinti.

Galiausiai, abu buvo išskirtini savo neiveikiamu optimizmu. Adolfas Damušis pajėgė nugalėti didžiausias kliūtis steigdamas šią stovyklavietę; jis ištesėjo. Jis pasižymėjo savo kantrumu, bei atlaidumu, savo atsparumu pykčiui ir kerštui; tai buvo asmuo, kuris Kristaus meilės dėka atsisakė būti įžeidžiamas kitaip galvojančių, asmuo, kuris gerbdavo ir sutaikydavo visus. Prof. kun. Stasys Yla irgi švietė Kristaus džiaugsmu ir optimizmu, neužgęstančiu tikėjimu į ateitininkijos misijos triumfą – tai aiškiai atsispindi jo paties sukurtame bei dažnai moksleiviams ateitininkams kartojamame šūkyje: “Kilti ir kelti: - iššūkis mums visiems kilti link Jėzaus Kristaus idealo ir kartu su savimi kelti savo artimus bei plačiąją lietuvių visuomenę.

Katalikiškos lietuvių išeivijos bei katalikiškos Lietuvos istorijoje dr. Adolfas Damušis ir prof. kun. Stasys Yla visados spindės kaip švyturiai, rodantys mums šviesų Kristaus kelią per kartais mūsų tautą ištinkančias tamsias lemties audras.

atnaujinta: 2006-06-02