Kęstutis A. Trimakas

Jono Pauliaus II gyvybės kultūra

Jos svarba ir kuklios iniciatyvos pradžia

Tačiau dabar mums dar tenka svarstyti ne apie Jono Pauliaus II išlikimą žmonių atmintyje, bet apie jo palikimą. Vos prabėgus vieneriems metams po jo mirties, jo įpėdinis popiežius Benediktas XVI teigė, kad Jonas Paulius II yra sukaupęs “labai gausų palikimą, kuriuo Bažnyčia dar nepakankamai naudojasi (…) Jis mums padeda būti tikra mūsų laikų ir ateities Bažnyčia”.

Tarp pačių svarbiausių tojo palikimo turtų, apie kuriuos Benediktas XVI užsimena, yra Jono Pauliaus II gyvybės kultūra. Tai jo daugel metų užtrukusio šių laikų žmonijos stebėjimo vaisius, kurį jis atidengė enciklikoje Evangelium vitae (Gyvybės Evangelija) 1995 m. Jis rašė:

“Tokia šviesos ir šešėlių pilna situacija turėtų priversti mus aiškiai įsisąmoninti, kad esame milžiniško, dramatiško gėrio ir blogio, mirties ir gyvybės, “mirties kultūros” ir “gyvybės kultūros” konflikto liudytojai. Mes ne tik susiduriame su šiuo konfliktu, bet esame jo “viduje”: mes jame dalyvaujame ir esame neišvengiamai atsakingi už tai, kad apsispręstume besąlygiškai remti gyvybę” (n. 28).

Kristaus vietininkas priminė mūsų didelę atsakomybę ir dėl to kvietė: “Kuo įtaigiausiai kreipiuosi į visus Bažnyčios narius, gyvybės tautą, stojančią už gyvybę, kad visi drauge galėtume pasiūlyti mūsų pasauliui naujus vilties ženklus ir dirbtume, ugdydami teisingumo ir solidarumo augimą, idant įsitvirtintų nauja žmogaus gyvybės kultūra, skirta kurti autentiškos tiesos ir meilės civilizacijai” (n. 6).

Gyvybės kultūros kūrimas (atsveriantis mirties kultūros vis didėjantį įsigalėjimą) priklauso Jono Pauliaus II palikimui, kuriuo mūsų pastangomis Kristaus Bažnyčia taptų (Benedikto XVI žodžiais) šiuolaikine ir ateities Bažnyčia.

Nemaža žmonių mano, kad visu tuo Popiežius stengėsi vien priešintis šiais laikais plačiai paplitusiems abortams, vis labiau plintančiai eutanazijai ir pan. Tiesa, tai yra vienas iš opiausių jo tikslų, bet ne vienintelis. Pagrindinis tikslas, kuris taip aiškiai yra jo žodžiais apibrėžtas, yra “nauja žmogaus gyvybės kultūra, skirta kurti autentiškos tiesos ir meilės civilizacijai”, kuria būtų pasauliui pasiūlyta nauja viltis. Išnagrinėjus encikliką nesunku susidaryti išvadą, kad Jonas Paulius II kviečia mus kurti tokią kultūrą, kurioje žmonės labiausiai vertintų Kūrėjo ir Atpirkėjo dovanojamą dvigubą gyvybę – tiek prigimtinę (žmogaus), tiek žmogų sudievinančią (Dievo vaiko). Išliekančią viltį žmonijai tegali teikti vien Dievo amžinojo gyvenimo užtikrinimas prieš žmogaus blogio sėjamą mirtį. Nėra kito kelio: reikia tuo įsitikinusių žmonių, kurie kurtų Dievo vaikų gyvybe alsuojančią kultūrinę atmosferą.

GYVYBĖS KULTŪROS INICIATYVINĖ GRUPĖ

Popiežiaus minimas konfliktas nedingo: yra aiškių požymių, kad jis tampa dar aštresnis. Tad reikia dar ryžtingesnių pastangų kurti gyvybės kultūrą. Niekada nebus per daug pastangų gyvybės kultūrai ugdyti ir Lietuvoje. Sulaukus pritarimo iš ne vieno Lietuvos hierarcho, keli panašiai galvojantys susibūrėme į Gyvybės kultūros iniciatyvinę grupę. Mūsų tikslas: 1) lietuvių tautoje Lietuvoje ir išeivijoje skleisti Jono Pauliaus II gyvybės kultūros idėją ir dvasią ir 2) bendradarbiaujant su kitais, įvairiose srityse ugdyti tos kultūros daigus (nedubliuojame jau savo pozicijas užėmusiųjų veiklos, pavyzdžiui, Už gyvybę sąjūdžio).

Norime palaikyti ryšį su kitais panašioje kultūrinėje ir dvasinėje veikloje. Grupės adresai ryšiui bei informacijai: