Siejant Velykas su šiemetine veiklos tema, kyla du klausimai:
- Koks Šventosios (Gyvosios) Dvasios vaidmuo Kristaus Prisikėlime ir
- Koks gyvosios dvasios vaidmuo mums Velykose?
Siūlosi daug atsakymų. Iš daugelio renkamės ir piname šiuos.
Jėzus Kristus, kaipo žmogumi tapęs Dievo Sūnus, prisikelia iš žmogiškos
mirties savąja dieviška galia Gyvąja Dvasia, kuri yra tarpusavė
Tėvo-Sūnaus Meilė. Tad Jis prisikelia iš Meilės Tėvui, o Tėvas Jį prikelia
Jį mylėdamas.
Žinoma, Jėzaus Kristaus prisikėlimas yra Jo mus išganančio veiksmo baigmė
Jo žemiško gyvenimo, kančios, mirties ir iš jos išsivadavimo vainikas,
nuodėmės ir pačios mirties pergalė. Ir viskas įvykdyta Gyvoje Meilės
Dvasioje.
Mums, ateitininkams, se kantiems Kristų, tenka eiti tuo pačiu Jo
keliu, tais pačiais žingsniais, ta pačia galia gyvosios meilės dvasia.
Kad jos kuo daugiau turėtume, reikia palaikyti kuo artimesnį ryšį su Juo...
išgyventi Jo nueitą kelią... kančią ir prisikėlimą. Tam yra Didžioji savaitė
ir Velykos. Tam yra Eucharistijos Auka, kuri tęsia velykinę patirtį ištisus
metus. Tuo būdu palaikydami artimą ryšį su Juo persiimsime Jo gyvąja
meilės dvasia, gaivinančia meile Tėvui bei žmonėms ir skatinančia veikti
žmonių, brolių ir sesių gerovei.
Sveikinu ir meldžiuosi už visus šiame velykiniame laikotarpyje.
Kun. Kęstutis Trimakas
Šiaurės Amerikos ateitininkų dvasios vadovas
|