|
|
|
|
|
| namai |
|
 |
Romualdas Kriaučiūnas"Kur šešėliai - ten turi būti ir saulė!" |
Tai davė man progą susisiekti su kun. Grigu ir toliau pasiinformuoti apie Ingridą ir jo paties nuomonę apie eilėraštį. Gal jau tą pačią dieną gavau atsakymą, kurio bent dalis noriu čia paminėti. Ingrida Espaniola (iš tikrųjų Daukšytė) parašė ateitininkų konferencijai kelis įspūdžius iš Ateitininkų Federacijos penkiolikos metų paminėjimo. Ji prisiminė praėjusioje Studentų Ateitininkų Žiemos Akademijoje debatus tema: "Ar lietuviai moka išlaikyti savo tautiškumą?" "Tiesiog pamąstymui apie tautiškumą - vienas Amerikos lietuvės, studentės ateitininkės Vaivos Bučmytės eilėraštis..." "Ir toliau ji tiesiog nurašo tą gražų eilėraštį," pastebi kun. Grigas. Dabar seka jo paties nuomonė apie tą "gražų eilėraštį". "Pirmiausia skaitant Vaivos eilėraštį krenta į akis tai, kad ji rašo labai 'lietuviškai'. Kitų jaunų ir vyresnių išeivijos autorių kūryboje ima ir prasismelkia užsienio aplinkos įtaka - ar gramatinėse konstrukcijose, ar sąvokų parinkime, žodžių vartojime neįprasta reikšme. Turbūt tai neišvengiama, kaip tarties akcentas, atsirandantis ilgai gyvenant svetimkalbėje aplinkoje. O Vaivos eilėraštyje, nuostabu, niekur nesijaučia, ji rašo taisyklingiau už kai kuriuos Lietuvoje gimusius užaugusius autorius." "Be to, kūrinyje nesijaučia pradedantiems poetams būdingo netolygumo... Bučmytės eilėraštyje 'Sugrįšiu' išlaikomas eilėdaros ir kūrinio dvasios tolygumas, lygiai stiprus pulsavimas nuo pradžios iki galo. Susidaro autorės kūrybinio brandumo įspūdis - gal jinai jau seniai rašo, čia - ne pirmieji bandymai?" "O širdį labiausiai pagauna tai, kad Vaiva atranda ir supoetina labai daug pačių kasdieniškiausių, labai įprastų dalykų... kurių, berods, niekas iki šiol nepanaudojo kaip Tėvynės simboliu, nesureikšmino kaip patriotizmo atributu. Tiktai perskaitęs šį kūrinį supratau, kokie jie iš tikrųjų mums artimi, ilgesio pakylėti į aukštesnių prasmių lygmenį. Tautiniai rūbai, tačiau be juos išaudusių staklių, ir t.t. - tai juk visos egzilio dramos metafora, nežinau ar kas dar yra taip mergaitiškai švelniai ir sykiu taip stipriai pasakęs! Arba pasakyti apie Lietuvą, kad tai 'ten, kur gimė mano siela' - kaip dar poetiškiau begalima išreikšti išeivijos Tautinės ištikimybės chartijos idėją?!" "Na, o jei baigdamas galėčiau pajuokauti, tai žinote, irgi rašau eiles Tėvynei - ir paskaičius V.B. kūrybą, jaučiu čia rimtą konkurentę :) ." Prie šio elektroninių laiškų apsikeitimo prisidėjo ir kun. Vaclovas Aliulis, MIC. 2004.11.26 diena jis rašė: "Toronto lietuvaitė (ištekėjusi už anglo) Irena Guilford parašė romaną ar apysaką The Embrace. Lietuviškas vertimas išleistas antrašte Glėbys. Nuoširdžiai siūlau jį paskaityti. Jame aprašomais faktais (tikrais ir apibendrintais) rasite pavaizduotą visą, kas jaudina Bučmytės eilėraštyje. Jis man skamba tiesiog kaip poetiškas Glėbio aidas. Ir knyga ir eilėraštis pasakys, kaip nelengva užjūryje gimusiems lietuvaičiams išgyventi savo lietuviškąjį savitumą ir kaip 'musiškė apsovietintoji pusė' neduoda jiems žavėtis mumis... Gink, Dieve, nesmerkime jų, mylėkime!" Šioje šio rašinio vietoje bent elektroniškai užkalbinkime pačią poetę - Vaidą Bučmytę. Nors esame nepažįstami, eileraščio dėka jaučiu kokį tai ryšį, sentimentą ir nuostabą Jūsų poetinei įžvalgai. Kokiose aplinkybėse šis eilėraštis buvo sukurtas? Kiek suprantu, eilėraštis buvo premijuotas. Kas ir kada jį premijavo? Buvo paskelbtas a.a. Balio Gaidžiūno testamentu įsteigtas lietuviškos patriotinės poezijos konkuras išeivijos jaunimui. Premijos nemažos. Jau anksčiau buvau sėkmingai dalyvavus rašinių bei eilėraščių konkurusose, tai nutariau vėl pabandyti. Premija buvo įteikta 2004 m. Vasario 16-osios minėjime Cleveland mieste. Kokių atgarsių dėl eilėraščio susilaukėte iki šiol? Tą eilėraštį skaičiau minėjime. Jis buvo išspausdintas "Dirvoje", "Drauge", Cleveland Dievo Motinos parapijos leidinėlyje "Mūsė žingsniai", o vėliau ir "Gaudeamus". Pažįtami gyrė - gal iš mandagumo. Perskaičiusi Jūsų įvadą ir, vėliau, elektroninį laišką, pamačiau, kad ir keliems nepažįstamiems mano eilėraštis patiko. Ar esate daugiau elieraščių sukūrus? Kokiomis temomis? Kokia kalba? Rašiau ir lietuviškai ir angliškai įvairiomis temomis - apie meilę, gyvenimą, mirtį (staiga ir netikėtai mirus draugei)... Ką mūsų tinklapių skaitytojams galėtumėte pasakyti apie save - savo biografiją, pomėgius, svajones? Iš mažens labai mėgau knygas. Mama prisimena, kaip, būdama šešerių metų, Valentino dienos proga nuo tėvų gavusi dovanų porą knygelių ir saldainių dėžutę, pirmiausiai puoliau peržiūrėti knygeles, o tik po to atidariau saldainius, nors buvau nemaža smaližė... "Pasakėles" rašyt pradėjau vos tik pramokus rašyt, dar nelankydama mokyklos. Tada rašiau tik lietuviškai, nes angliškai kalbėti išmokau tik pradėjus lankyti mokyklą. Vėliau rašiau daug - ir poezijos, ir prozos, bet daugiausia apsakymėlių,/noveliukių - laikraščiams ("Dirvos" ir "Draugo" vaikų bei jaunimo puslapiams), gimnazijos literatūros žurnalui, konkursams, stalčiui, šiukšlių dėžei... Taip pat mėgstu šokti, vaidinti, sportuoti. Šokau lietuviškų tautinių šokių grupėse, dalyvavau vaidinimuose gimnazijoje. Baigiau Šv. Kazimiero pradinę litunistinę mokyklą, Aušros aukštesniąją lietuvišką mokyklą ir Pedagoginio lituanistikos instituto neakivaizdinio skyriaus dviejų metų kurus. Dabar antruosius metus studijuoju pedagogiką John Carroll universitete. Šiais metais mokau darželį Šv. Kazimiero lituanistinėje mokykloje. Kokie Jūsų ryšiai su Lietuva? Ar jau teko sugrįžti ten iš kur neišvykote? Lietuvoje dar nebuvau. Susirašinėju su giminėmis Lietuvoje, skaitau Lietuvoje leistus žurnalus, spaudą. Ačiū už įdomu pokalbį ir už leidimą į mūsų tinklapius įdėti Jūsų tikrai nuostabų eilėraštį. |
|
atnaujinta: 2006-06-02 |
|
Pradžia | Praeitis | Kasdienybe |
Kūryba | Ateitis |
Jungtys © 2007 m. Ateitis Foundation - tinklapiai, Voras Rankraščiai taisomi redakcijos nuožiūra. Bendradarbių pasirašyti straipsniai nebūtinai reiškia redakcijos ar tinklavietės leidėjo nuomonę. Tinklavietė nėra atsakinga už atspausdintos informacijos tikslumą. Tinklavietės leidėjas yra Šiaurės Amerikos Ateitininkų Taryba. |