2008 metais svenčiama šimtas metų nuo pasaulio skautų įkūrėjo Baden-Powell knygos "Skautybė berniukams" išleidimo. Tuo pačiu metu švenčiama 90 metų nuo lietuvių skautybės įkūrimo. Šiam rašiniui pasinaudota lietuvių skautų įkūrėjo Petro Jurgėlos knyga "Lietuviškoji skautija", išleista Lietuvių skautų sąjungos 1975 m. Ypatingas dėmesys bus skiriamas šioje knygoje aprašytiems pradiniams skautų ir ateitininkų santykiams.

Petras Jurgėla yra gimęs 1901.09.30 Jersey City, NJ., bet su tėvais atvykęs į Lietuvą dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Jo šeima 1915 m. karo veiksmų buvo išblokšta iš Varėnos ir atsidūrė Rusijoje. Po poros metų jis įstojo į lietuvių Martyno Yčo gimnaziją Voroneže ir tais metais moksleivių ateitininkų susirinkime skaitė paskaitą apie skautų ideologiją, ūgdymosi programą ir veiklą. Tuoj buvo sudaryta mišri draugovė, kuriai jis pats vadovavo. "Visi draugovės nariai ateitininkų kuopose brandino savo krikščioniškąją ir tautinę pasaulėžiūrą. Tuomet Voroneže buvo pasaulyje didžiausias lietuvių moksleivių centras.

1918 m. spalio 1 d., jau Vilniuje, įvykusiame ateitininkų susirinkime paskaitą apie skautus vėl skaitė Petras Jurgėla. Tuojau prisistatė eilė savanorių į pirmuosius Lietuvos skautus. Petro Jurgėlos "Pirmieji skautų žingsneliai" buvo atspausdinti sukaktuviniame "Ateities" leidinyje 1920 m. Porą metų vėliau, 1925 m., į sudaromą Vyr. skautų štabą bvuo pasiūlyta prof. Stasys Šalkauskis, Juozas Eretas ir kpt. M. Kalmatavičius. "Profesorius S. Šalkauskis dalyvaudavo C. Tarybos posėdžiuose ir suteikė patarimų LSA-jai pertvarkyti į visuomeninio auklėjimo organizaciją pagal skautybės sistemą" (psl. 49). 1924 m. "Ateityje" rašoma: "Kadangi daug ateitininkų dalyvauja skautų eilėse, tad sureguliavimui šių dviejų organizacijų, ateitininkų ir skautų, ruošiamas projektas, kuriuo bus galima prie jaun. ateitininkų kuopų kurti skautų sekcijas, kurios veiks kuopelės teisėmis" (psl. 55). Kitame tų pačių metų "Ateities" žurnalo numeryje rašoma, kad Centro valdyba žiūrėjo į jaun. ateitininkų organizaciją. Pastebėta, kad į jų gyvenimą įnešta naujų atmainų: jie suartinti su skautų organizacija, supažindinti su jų lavinimosi sistema. Tam tikslui buvo įsteigtas ateitininkų skautų štabas, skiltininkams suruošti kursai.

1926 m. viename skautų tarybos posėdyje buvo siūlyta perredaguoti Skauto įstatus. Šiomis mintimis susidomėjo posėdyje dalyvavęs prof. Stasys Šalkauskis, kuris po poros dienų Petrui Jurgėlai atsiuntė savo pastabas. Tame laiške surašyta dešimts skauto principų. Ideologinis skautizmo pagrindas buvo sutrauktas į du organiškai surištus dalykus, pavadintus "garbės pažadai" ir "principai". Su laiku Taryba priėmė ir Šefas Stulginskis patvirtino sekantį skauto įžodį: " Brangindamas savo garbę, aš pasižadu visomis savo jėgomis stengtis tarnauti Dievui, Tėvynei ir Vyriausybei, teikti pagalbos artimiesiams ir būti ištikimas skautų įstatams" (psl. 62). Šis įžodis galiojo iki 1930 m.

Įdomūs ir artimi ateitininkų ideologo prof. Stasio Šalkauskio ryšiai su skautais. Knygoje išryškinama, kad prof. S. Šalkauskis, kiti pedagogai ir kunigai, kurie rėmė skautus ir skaitydavo paskaitas apie skautų ideologiją bei asmenybės ūgdymą, patys save laikė skautais. Knygoje minimi kiti ateitininkijos veikėjai, kaip Juozas Leimonas, prof. Kazys Pakštas, Juozas Eretas, Pranas Pauliukonis, Vytautas Volertas, dr. Petras Kisielius, Kazys Kleiva, Simas Sužiedėlis, kun. Stasys Yla, Vincas Liulevičius, Stasys Rudys, kun. Juozas Prunskis ir daugelis kitų.

Knygos skyriuje "Tvirtinant lietuvių tautos pamatus" skaitome, kad "Pavasario", "Ateities", "Jaunosios Lietuvos" ir "Santaros" sąjungos iš skautijos apsčiai gavo ne tik darbščių narių, bet ir organizatorių, redaktorių, veikėjų ir vadų. "Šios jaunimo organizacijos drauge su Skautų sąjunga, Šaulių sąjunga ir kariuomene tautiniu atžvilgiu sudarė tvirtus lietuvių tautos ramsčius - Lietuvos pamatą ir galią" (psl. 483). Tame skyriuje, rašant apie Ateitininkų federaciją, pabrėžiama, kad keliasdešimt pirmųjų Lietuvos skautų bei skaučių vienetų įkūrė ir sudarė ateitininkai/ės. Pirmajame dešimtmetyje apie 70% Lietuvių skautų sąjungos narių, įskaitant daug vadų-vadovių, priklausė ateitininkų organizacijai. Paminėta, kad šios organizacijos vadas prof. Kazys Pakštas buvo ir skautybės rėmėjas.

"Skautų ir ateitininkų sąjūdžius labai brangino prof. Stasys Šalkauskis. Skautų organizacijai ideologinį skautybės pradą apibrėžė savo studijoje 'Skautai ir pasaulėžiūra' 1926, o ateitininkų organizacijai ' 'Ateitininkų ideologija' - 1933. Būdamas ateitininkų organizacijos nariu ir vadu, buvo skautybės idėjų skelbėjas ir LSRD narys 1924-27" (psl. 481). "Ateitininkų ideologijoje" prof. S. Šalkaukis rašo, kad "...ateitininkai neperėję skautizmo pareigų skautų būreliuose, negalės įsigyti pakankamame laipsnyje tų visų teigiamų savybių, kurias stengėsi išvystyti skautybės idėja. Todėl būtų visai tikslinga ir naudinga ateitininkams, kad į jų privalomas pareigas būtų įrašyta dar pareiga išeiti visas skautizmo pratybas, tarsi savo rūšies karo tarnybą, privalomą kiekvienam ateitininkui. Nuo to, žinoma, laimėtų ne tik ateitininkai, bet ir skautai" (psl. 481).

Knygoje rašoma, kad daug ateitininkų jautė tokį reikalą ir mielai stojo į besikuriančią skautų/čių organizaciją. Daugelis jų, kaip skautų organizatoriai ir vadai bei vadovės padėjo puoselėti ideologinį bei asmenybinį ūgdymą skautų organizacijoje. "'Ateitis' davė pirmą leidinį apie skautybę" (psl. 482). "Skautavę ateitininkai į ateitininkų gyvenimą ir veiklą įvedė skautų vartojamus įvardus (draugovė, įžodis ir kt.), laužą, stovyklinę santvarką, vėliavų atnešimo, kėlimo ir pagerbimo iškilmę, komandas, pagyvino sueigų tvarką, pakėlė džiaugsmingumą ir t.t. Ateitininkai/ės daug davė Lietuvos skautų ir skaučių organizacijoms, iš kurių taip pat daug gavo. Šios visos organizacijos iš to daug laimėjo" (psl. 482).

Gražūs ir prasmingi broliški bei seseriški ryšiai kuriam laikui buvo sudarkyti 1930 metais. Moksleivių ateitininkų veikla buvo uždrausta, o skautų organizacija buvo suvalstybinta.