Mūsų ateitis

Jei nepradėsime nuo pradžios, kaip mūsų būties pamato, tai neatsistosime ant tiesaus galvojimo kelio, pasimesime  ir atsirasime aklagatvyje arba sukinėsimės  ratu, kažkur pasiklydę, kaip kažkokiame tamsiame labirinte. Tokioje padėtyje esančiųjų laukia nepavydėtinas likimas: savažudiškai nužmogėti. 

Žmogaus būties pamatas

Dievo įkvėpto Šventojo Rašto pradžioje nurodoma, kad Dievas sukūrė žmones… ir  kad visa tai buvo nuostabiai “gera”, bet žmonės panoro būti  dievais, nepriklausomais nuo Jo – jųjų Autoriaus. Užsimanęs būti savo paties ir savo moralės elgesio mastu, žmogus (Kainas) tapo  kito žmogaus gyvybės likimo sprendėju – nužudė brolį ir tuo pačiu pasmerkė save dvasinei savižudybei. Dievo sukurtas žmogus buvo ir tebėra skirtas gyvenimui. Nuo Jo pasitraukęs žmogus įvedė mirtį sau ir kitiems.

Atsargiai! Pavojus!  Kai žmogus be Dievo užsimano  būti savo ir kitų likimo mastu, jis pats ir kiti atsiduria prie  pražūties slenksčio. Ypač, — jei dar toks yra valdžioje ir kiti priklauso nuo jo sprendimo.

Tautų ir idėjų katilas

Vakarų pasaulyje sklinda visokių idėjų vėjai. Tai pastebima ir JAV-ėse. 18-ajame  amžiuje iš politiniais ir religiniais  konfliktais suliepsnojusios Europos į naująjį Amerikos žemyną plaukė kolonistai, ieškodami taikos, ramybės, religinės laisvės. Atsiskyrę nuo Anglijos, jie, pripažinę Dievą, savo kuriamos valstybės konstitucijos pamatan įrašė religijos ir sąžinės laisvę.  Visi pagrindiniai Amerikos steigėjai – Wašingtonas, Lincolnas, Jeffersonas ir kiti,  išpažino Dievą.

Potrijų šimtmečių Amerikoje  matome kitokį vaizdą. Ji ne tik tapo tautų virimo katilu, bet – idėjų ir vertybių atžvilgiu – tikras maišalas. Tradiciškai krašte dar tebesilaiko įvairios krikščioniškos konfesijos. Bet jame sklinda ir visiškai Dievo  nepripažįstančiųjų idėjos, kurios įtaigoja ir krikščionis. Nors jie save pačius laikytų krikščionimis, bet jų moralė gali būti gerokai aplinkos paveikta: kuo toliau nuo Kristaus, tuo arčiau Kaino. Prezidentas teigia, kad JAV-ės dabar “nėra krikščioniškas kraštas”. Tad ir jo valdžia nesiskaito  su krikščioniškomis vertybėmis, bet tuo pačiu jis nebesiskaito nei su JAV konstitucija, ant kurios  pastatyta ši  valstybė.

Kai valdžia nebesiskaito su konstitucijoje žmonių garantuojamomis teisėmis.

Dar daugiau parodo šio meto JAV prezidento  valdžios siekiai: pro senatą ir kongresą bando prastumti  “Sveikatos ir žmogiškųjų tarnybų”  mandatą (Health and Human Services), kuriame nurodoma, kad visi darbdaviai ir darbdavių įstaigos priverstinai turi mokėti savo darbuotojų  apdraudos išlaidas net ir už abortų preparatus, sterilizaciją (prieš žmogaus vaisingumą) ir už priemones prieš neštumą. Priversti bus ir tie darbdaviai ir darbdavių institucijos, kurie abortą, kontracepciją ir sterilizaciją  laiko  nemoraliais veiksmais. Amerikoje jos piliečiai bus valdžios verčiami  elgtis prieš savo sąžinę. Pats prezidentas ir jo valdžia nesiskaito su krašto piliečių religijos ir sąžinės laisve, kuri  yra garantuojama krašto konstitucijos. Nesistebėtina, kad viena svarbi katalikų žiniasklaidos institucija, būtent EWTN (Eternal World Television Network) valdžiai jau iškėlė teismo bylą. Tą patį padarė Ave Maria universitetas, svarsto apie tai visa eilė kitų religinių institucijų. Amerikos katalikų bažnyčios vyskupų konferencija ir kitų krikščionių konfesijų vadovybės stipriai pasisako prieš tokį valdžios kėsinimąsi  pažeisti JAV konstitucijos saugomas piliečių sąžinės ir religijos teises.

Vakarų pasaulio istorija liudija, kad daug ligoninių, prieglaudų, mokyklų ir kitų žmonių poreikius aptarnaujančių istaigų buvo įkurtos ir tebėra išlaikomos religinių  bendruomenių. Dabartinis JAV prezidentas ir jo valdžia ne tik nerodo dėkingumo, bet ir kėsinasi šio  krašto piliečiams reikalingas įstaigas žlugdyti.

Valdžia pasisavimo Dievo teisę.

Valdžion pasodinti žmonės, su prezidentu priešakyje, vadovaujasi savo “nuomone”, kas  moralu ir kas ne… kas žmogui leistina ir kas ne, ir tą nuomonę užmeta visam kraštui. Visi turi jiems paklusti: darbdaviai turės mokėti jų samdomiems darbuotojams, kaip apdraudą už “sveikatos” išlaidas: už žmogžudiškus abortus sukeliančius preparatus, už  kontracepciją  ir sterilizaciją.

Aukščiausia JAV valdžia prisiima  didelę, tik Dievui priklausomą teisę. Jų “nuomonė” yra  priešinga penktajam Dievo įstatymui: “Nežudyk!”.

Renkamės patį svarbiausią – negimusių vaikų nužudymą – abortą. Popiežius Jonas Paulius II taip apibūdina Dievo draudimą: “Niekas, (nei institucija, nei žmogus), negali jokiu būdu leisti nužudyti nekaltą žmogų, gemalą au užuomazgą… Jokia valdžia negali teisėtai atlikti tokį veiksmą ar jį leisti” (Evangelium vitae,  n. 57).

Čia valdžia pasisavino Dievo prerogatyvą ir verčia kitus jai paklusti… Jie prievartauja kitų sąžinę, versdami visus darbdavius  užmokėti už jų samdomų darbuotojų  nemoralų elgesį.

Žmogus atsako savo Autoriui

Už jam padovanotą  gyvybę žmonės atsako savo Kūrėjui. Kūriniai negali savavaliauti. Jei savavaliaus,  žudys kitus, nusikaltimu žudys ir save.  Ne patys žmonės ir ne jų sudarytos valdžios sprendžia gyvybės ir jos perdavimo kelią (abortais, sterilizacija, kontracepcija).

Kainui užkliuvo brolis Abelis: jis  jam buvo “rakštis”,  kam jo auka Dievo priimama? Šių laikų Kainams užkliūna negimusieji kūdikiai, nekalti ir beginkliai –  jiems “rakštis”, nors jų pačių iššaukti gyventi, jie tapo nepageidaujami. Pataikaudama valdžia siekia praskinti kelią tas “rakštis” pašalinti. Užglostyti sąžinę, sušvelninti nežmoniškai grubų nekaltų gyvybių žudimo darbą, surandamos malonios ir mandagios frazės, kaip  “neštumo nutraukimas”,  kad tai daroma moters “reprodukciniam sveikatingumui” ir, be abejo, – juk “moteris turi teisę į savo kūną”. Bet, atsargiai su visu tuo!  Argi jau taip labai kas  apakino akis? Juk moters kūne apvaisinta prasidėjo naujo žmogaus gyvybė: tai nebe jos kūnas, juk ir moteris tapo to naujo žmogaus privilegijuota motina — globėja, saugotoja, maitintoja. Be to, nepamirškime tėvo, to vaiko ir jo motinos aprūpintojo: “Tėve, kur tu esi? Tu – toks drąsus ir iškalbus kitais atvejais. Kur dabar slepiesi ir ko tyli, žado netekęs? Ko išsigandai? Savo mažo, nekalto ir beginklio kūdikio, kurį pats iššaukei gyventi? Užuot jį visom jėgom gynęs, ar tu jį pats pasiųsi mirti?”

Atsargiai! Žinokim,  su kuo einam obuoliauti!

  Adomas ir Ieva ėjo rojuje obuoliauti su Apgaviku, kuris jiems pažadėjo tai, ko negalėjo ištęsėti: padaryti žmones dievais.  Apgauti žmonės,  vietoj  gyvenę, užsitraukė mirtį. Vietoj tapę dievais danguje, atsirado žemėj po velėna.

Štai kas atsitinka su tais, kurie “svaičioja”, nepradėję galvoti “nuo pradžios, nuo pamato”, nestatę savo kojų ir savo proto ant esminio žmogaus būties pagrindo – Dievo.

Atsisėdę Amerikos valdžion žada “geresnį” gyvenimą. Bet kokia kaina?  Kuo toliau, tuo labiau braunasi į kitų  sąžinę. Naudoja prievartą.  Prievartauja piliečių sąžinę. Nusikalsta krašto konstitucijai.  Ar verta į tokių rankas atiduoti ne tik krašto, bet ir to krašto žmonių ateitį?

O neboja, kad vis labiau sėjama mirtis. Bejėgių, nekaltų beginklių mirtis. Duoda leidimą, kuriam autoriteto patys neturi. Patys privalo laikytis  Dievo įsakymo nežudyti…. Duoda “leidimą” žudyti, o už tai dar užmokėti vers darbdavius… Net tuos, kurių sąžinė neleidžia bendradarbiauti, remti, apmokėti   už negimusiųjų kūdikių žudimą –  už abortus.

Apsidairykime aplinkui. Yra valdžios siekiančių, kurie jos taip nepiktnaudžiaus.

Perspėjimas – dabar JAV, bet ir Lietuvai

   Šiais laikais – šiais metais – Amerikos prezidento rinkimai… Aktualu — ypač tam kraštui ir tame krašte esantiems lietuviams,  JAV piliečiams, turintiems teisę balsuoti.

Bet taip pat – anksčiau ar vėliau –  pačioje Lietuvoje iškyla ar iškils tie patys klausimai, toks pat apsisprendimo reikalas. 

Kęstutis A. Trimakas